Naftos Barenco jūroje beieškantys norvegų geologai aptiko patį didžiausią Europoje ir vieną iš didžiausių pasaulyje meteoritinį kraterį. Jis atsirado prieš 150 mln. metų, kuomet apie 500 m skersmens asteroidas, lekiantis 30 000 km/h greičiu nukrito į jūrą šiauriau dabartinės Norvegijos. Tai turėjo turėti katastrofiškų pasekmių visai planetai; pasaulyje labai pasikeitė klimatas ir išnyko daug gyvojo pasaulio rūšių.

   Kraterį geologai aptiko gana atsitiktinai ir pradžioje manė, jog tai yra povandeninio vulkano liekanos. Meteorinė jo kilmė paaiškėjo ištyrus bandinius uolienų, paimtų iš grežinių greta kraterio. Uolienose buvę kvarco grūdeliai buvo stipriai deformuoti galingos smūginės bangos. Be to buvo aptikta nemažai iridžio - elemento, kuris dažniau pasitaiko ne Žemėje, o iš kosmoso atkeliavusiuose objektuose.

   Nors per savo geologinę istoriją Žemė nuolat būdavo taip bombarduojama iš kosmoso, tėra identifikuota tik apie 160 smūgių paliktų kraterių. Norvegų radinys yra tik septintasis povandeninis meteoritinis krateris. Daugelį sausumoje buvusių kraterių per ilgą laiką sunaikino erozija, todėl gerai išsilaikęs povandeninis krateris yra labai vertingas moksliniu požiūriu.