Iki baltaodžiams pasirodant Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje gamta ten jau nebuvo tokia pirmykštė ir žmogaus nepaliesta, kaip galėtų pasirodyti žiūrint vesternus. Tiesa, buivolų, briedžių ir bizonų būta daugiau negu šiandien, bet ne tokia gausybė, kokią kartais įsivaizduojame. Tokią išvadą daro Arizonos universiteto mokslininkas Polas Martinas, išanalizavęs 19 amžiaus pradžios keliautojų ataskaitas. Didesnes bizonų bandas buvo galima aptikti tik tam tikrose buferinėse srityse, skyrusiose viena kitai priešiškų indėnų genčių gyvenamas teritorijas, kur joks žmogus nedrįsdavo kelti kojos. Kitur žvėrių buvo taip mažai, kad ekspedicijų dalyviams neretai tekdavo valgyti net savo šunis. Martino manymu Amerikos žemyno fauna praretėjo jau prieš 13 000 metų, kuomet čia pasirodė pirmieji žmonės. Ne be jų aktyvaus dalyvavimo tuomet čia išnyko daug didžiųjų žinduolių: mamutai, arkliai ir kupranugariai.