Hisarliko kalvos kasinėjimai tęsiasi iki šiol. Vokietis Manfredas Korfmanas šiuo metu vadovauja jau 11 metų trunkančiai ketvirtajai iš eilės archeologų ekspedicijai. Praėjusią vasarą archeologai iškasė nemažai radinių, leisiančių atskleisti Trojos paslaptis. Lemtingas buvo naujo prietaiso - magnetinio lauko detektoriaus panaudojimas. Paaiškėjo, kad Troja buvo daug didesnė už Šlimano tirtą kalvą - ji užėmė virš 20 ha plotą, miestas galėjo vienu metu turėti apie 6000 gyventojų.

   Iš viso šešiolikos metrų aukščio kalvoje archeologai skiria net devynis skirtingo amžiaus sluoksnius su 64 statybos fazėmis. Šimtmečiais čia gyvenę žmonės, vaizdžiai tariant, statydavo ant Trojos vis naują Troją. Kalvos viduryje, archeologai rado plotą, kuris iki šiol tebuvo atidengtas tik iki Trojos VI (skaičiuojant nuo apačios) sluoksnio. Šią vasarą jiems pavyko čia atkasti neblogai išlikusį Trojos II periodo statinį - megaroną. Išlikusios 1,5 m aukščio apie 2500 m. pr. Kr. statyto namo sienos; viduje likę nemažai to meto daiktų, liudijusių apie Trojos klestėjimą ir plačius prekybinius ryšius. Įdomu, kad, šalia iš Afganistano atkeliavusio cinko, Artimųjų Rytų keramikos ir Rytų europos akmeninių kirvių, beveik prieš 4500 m. Trojoje gyvenę žmonės savo lobyne saugojo ir Baltijos gintarą.