Prieš šimtą metų buvo išrastas magnetofonas, prieš 50 - 1948 metais pasaulis sužinojo apie tranzistorius, o Claude Shannonas sukūrė informatikos teoriją. Visos šios naujovės labai pakeitė žmonių gyvenimą, todėl panašūs jubiliejai visada yra daugiau ar mažiau iškilmingai paminimi. O ką pasakys ateities istorikai prisimindami praeinančius 1998 metus? Kokius svarbiausius šių metų pasiekimus moksle ir technikoje jie išskirs? Į panašius klausimus bando atsakyti įvairių leidinių mokslo apžvalgininkai.

   JAV einantis žurnalas "Science" svarbiausiuoju šių metų mokslo atradimu laiko dviejų tarptautinių astronomų grupių rezultatus, rodančius, jog Visatos plėtimosi greitis vis dar auga. Šie astronomai, metų metais stebėję vienos supernovos (sprogusios žvaigždės) ryškio kitimą, padarė sensacingas išvadas. Anot jų bendra Visatos masė yra per maža tam, kad kada nors sustabdytų jos plėtimąsį. Kitaip tariant, pasaulio pabaiga turėtų įvykti ne po kokių 20 mrd. metų, visoms galaktikoms susispaudus į vieną labai tankų ir labai karštą tašką, o kiek vėliau, joms begaliniai nutolus viena nuo kitos ir užgesus paskutinėms žvaigždėms.

   Bet kuriuo atveju, jaudintis dėl pasaulio pabaigos dar ankstoka, juolab kitas mokslinis atradimas, patekęs į šių metų žurnalo "Science" dešimtuką, lyg ir rodytų priešingai. Japonijoje, apleistoje Kamiokandės cinko šachtoje pradėjo veikti vienas didžiausių pasaulyje mokslinių prietaisų - neutrinų matuoklis "Super-Kamiokandė". 50 tūkst. m3 talpos vandens baseine, apsuptame virš 11 tūkstančių televizoriaus dydžio fotodetektorių, buvo bandoma užregistruoti elektriškai neutralių ir todėl beveik nesąveikojančių su kita medžiaga elementariųjų dalelių - neutrinų masę. Ir atrodo, kad pavyko tai padaryti. Vienas neutrinas sveria nedaug, apie dešimt milijonų kartų mažiau už elektroną, bet Visatoje jų gali būti labai daug, todėl šis atradimas gali pakeisti visą Visatos masės "buhalteriją" ir netgi priversti patikrinti vieną kitą fizikos dėsnį.

   "Science" dešimtuke nemažai biologijos ir medicinos mokslų pasiekimų. Šiemet atsirado nemažai naujų medikamentų, palengvinsiančių kovą su svarbiausia išsivysčiusiose šalyse mirties priežastimi - vėžiu. Beveik kiekvieną mėnesį mokslininkai iššifruodavo vis kito mikroorganizmo genų seką. Dažniausiai tai buvo bakterijos, pavyzdžiui, sifilio, šiltinės ir džiovos sukėlėjai. Gruodžio mėnesį pirmąkart iššifruotas daugialasčio gyvūno - mažytės kirmėlės Caernorhabditis elegans, genetinis kodas. Jį sudarė net 97 mln. bazių.

   Kiek kitaip į "metų atradimo" problemą pažiūrėjo mokslo populiarinimo žurnalas "Popular Science" , leidęs jį "Internete" rinkti savo skaitytojams. Balsuojama buvo dešimtyje įvairių mokslo ir technikos kategorijų. Štai automobilių technikos srityje 1998 m. lyderis yra naujajame Kadilake "DeVille" įrengta naktinio matymo sistema. Ši sistema registruoja infraraudonuosius spindulius ir į galinio vaizdo veidrodį panašiame displėjuje parodo priekyje esančius pėsčiuosius ir žvėris triskart anksčiau, nei juos apšvies žibintai. Iš naujos garso ir vaizdo įrašams skirtos aparatūros daugiausia balsų gavo 600 JAV dolerių kainuojantis Philips kompaktinių plokštelių grotuvas, leidžiąs pačiam persirašyti garso diskus, o tarp naujų kompiuterių - nešiojamas Sony įrenginys Vaio 505G, turintis 233 MHz Pentium procesorių, 4 gigabaitų kietąjį diską ir 56 kb/s modemą.

   Svarbiausiaja naujiena elektronikos srityje pripažinta palydovinė telefono ryšio sistema Iridium, leisianti skambinti iš bet kurios planetos vietos į bet kurią vietą nei kiek nesijaudinant dėl to, ar jūsų aparatas yra suderinamas ar ne su vietine korinio ryšio sistema. Tiesa, tas aparatas nepigus (kaina apie 3000 JAV dolerių), o ir jį patį įsigyti šiemet dar buvo sunku. Šiemet į orbitą buvo pakelti 66 Iridium sistemos palydovai, o visa sistema jau kainavo net 5 mrd. dolerių.

   Aviacijos ir kosminės technikos srityje didžiausia naujiena buvo NASA išbandytas reaktyvinis jonų variklis. Vietoje sudegusio cheminio kuro šio variklio tūta išmeta ksenono atomus, kurie yra pradžioje jonizuojami, vėliau įgreitinami elektros lauke ir, galiausiai, vėl paverčiami elektriškai neutraliais. Trauka nėra didelė - kosminis laivas pagreitėja iki 100 km/val greičio tik per 21 dieną, bet tam tėra sunaudojama dešimt kartų mažiau kuro, negu jo prireikia įprastiniams varikliams.

   "Popular Science" apklausoje buvo paminėta nemažai karo technikos naujovių: nuo ypač modernaus šautuvo su nakties vaizdo kamera ir lazeriniu nuotolio matuokliu iki šiemet pirmąkart išbandyto ore lazerinio ginklo. Daugelio šimtų vatų galią turintis cheminis lazeris, įtaisytas lėktuve Boeing 747, yra skirtas priešo paleistų balistinių raketų sunaikinimui. Belieka tikėtis, jog po 50 ar 100 metų žmonėms tikrai nebereikės tokių mirtinų "žaislų". Geriau jau karo mokslas kurtų tokius dalykus, kaip putos, užgydančios žaizdas per keletą sekundžių (JAV Raudonojo Kryžiaus išradimas). Arba kaip kompanijos "Siemens" šiemet pradėtas gaminti pigus (vos 25 dolerius tekainuojantis) minų ieškiklis, randantis ir metalinius, ir plastikinius objektus. Tikimasi, kad šis ieškiklis pasitarnaus neturtingoms, karinių konfliktų iškamuotoms šalims, kur minų likę daugiausia.

   Populiaraus žurnalo skaitytojų ir "Science" ekspertų nuomonės sutapo labai nedaug kur. Iš straipsnio pradžioje paminėtųjų mokslo atradimų skaitytojų dėmesį patraukė vien neutrinų masės nustatymas, tikriausiai dėl labai įspūdingų eksperimente naudoto prietaiso išmierų. Eiliniam piliečiui nelabai svarbu plečiasi ar traukiasi Visata, kad tik nesikeistų atstumas iki kaimyno tvoros. Tuo tarpu beveik vieningai svarbiausiuoju 1998 metų mokslo pasiekimu buvo pripažinta paprasta kompanijos Pfizer pradėta gaminti tabletė, vadinama Viagra. Nors ne visi šio vyrų impotenciją gydančio vaisto poveikiai yra teigiami, sako, kad jis padarė laimingesniais milijonus vyrų ir jų draugių. Galiausiai, tai irgi yra svarbi mokslo užduotis. Laimingų Naujųjų Metų.