Vieną gražią dieną iš dirbtinių žemės palydovų didelę dalį darbų gali atimti apie dešimtį kartų pigesni superbalionai, mėnesiais sklandantys prie pat kosminės erdvės ribos. Pirmąjį tokį balioną NASA ruošiasi išbandyti kovo mėnesį. Jo konstrukcijoje bus išvengta tradiciniams heliu užpildomiems balionams būdingų trūkumų.

   Tam kad trapaus baliono apvalkalo neveiktų jokios mechaninės įtampos, reikia stengtis, jog slėgiai jo viduje ir išorėje būtų lygūs. Todėl dienomis, kai saulės įkaitintos dujos išsiplės, balionas neteks dalies helio, o naktimis, kai helis atšals ir susitrauks, balionas ims leistis. Vienintelis pastovaus aukščio palaikymo būdas yra mėtyti iš baliono balastą, kurio JAV platumoje pakanka vos 3 - 5 paroms.

   JAV ir Japonijos kompanijų padedama NASA sukūrė lengvą medžiagą, kuri yra pakankamai stipri kad atlaikytų helio sukeltą slėgį. Audinį sudaro trys tarpusavyje sukungti sluoksniai. Išorėje yra poliesterio audeklas, viduryje - mailaras, o viduje - polietileno sluoksnis. Dėl keistos suspausto rutulio formos - 79 m aukštis ir 128 m skersmuo - superbalionas buvo pakrikštytas "moliūgu" . Vienos tonos krovinį jis galės išlaikyti 36 km aukštyje apie 100 parų. Vieno tokio skrydžio kaina būtų apie 3 mln. JAV dolerių.

   NASA mano, kad tokie balionai idealiai tiks ir astronomijos, ir atmosferos eksperimentams. Balionas galės pakelti aparatūrą, kuri yra perdaug sunki arba perdaug griozdiška kad tilptų į kosminį laivą. Be to yra tikimasi, kad balionai galės pasitarnauti mobiliojo telefono ryšio sistemose.