2002 m. birželio mėn. Netoli Las Vegas miesto buvo atrastas lavonas. Pagal pirštų atspaudus buvo nustatyta, kad tai Kathleen Hatfield iš Sonomos miesto Kalifornijoje. Apie dukros mirtį buvo pranešta Kathleen motinai, pradėti pasiruošimai laidotuvėms ir netgi iškasta kapo duobė. Bet dar iki pargabenant kūną sveika ir gyva pasirodė pati Hatfield.

   Neville Lee buvo suimtas 1991 m. Nottinghamšire, Anglijoje ir apkaltintas 11-metės mergaitės išprievartavimu. Byla rėmėsi pirštų atsapudų ekspertų išvadomis. Jis buvo uždarytas į kalėjimą, o jo namai buvo nusiaubti įsiutusių bendrapiliečių. Lee buvo paleistas į laisvę tik po to, kai kitas asmuo prisipažino padaręs šį nusikaltimą.

   Pernai metais advokatas iš Oregono valstijos Brandon'as Mayfield'as sulaikytas ryšium su Madride susprogdintomis bombomis. Jo pirštų atspaudai buvo tariamai rasti ant Ispanijos sostinėje aptikto lagamino. Ispanų policija tiktai po kelių savaičių pripažino, kad tie atspaudai iš tikrųjų yra ne Mayfield'o, o Ispanijoje gyvenančio alžyriečio Ouhnano Daoud'o.

   Tai tik 3 iš 32 atvejų, kai buvo suklysta identifikuojant žmones pagal jų pirštų atspaudus, kuriuos surinko Kalifornijos universiteto kriminologas Simonas Cole, paskelbęs tam skirtą straipsnį žurnale "Journal of Criminal Law and Criminology". Daugeliu šių atvejų žmonės buvo neteisingai apkaltinti ir turėjo praleisti tam tikrą laiką kalėjime. Bet, nepaisant visų šių įrodymų, daktiloskopijos specialistai ir toliau tvirtina, kad jų naudojamas identifikavimo būdas yra be priekaištų. Kas čia vyksta?

   Pirštų atspaudai be abejonės yra vertingas nusikaltėlių paieškos būdas, bet jis turi vieną rimtą trūkumą: niekas nežino, kaip dažnai klysta pirštų atspaudų ekspertai. JAV teismuose galioja tam tikri standartai, privalomi visiems pasitelkiamiems bylą svarstant moksliniams įrodymams. Vienas jų, vadinamasis "Dauberto kriterijus" sako, kad būtina nurodyti kiekvieno naudojamo metodo paklaidą. Kažkodėl pirštų atspaudams šis standartas iki šiol nebūdavo taikomas, o Teisingumo ministerija vis vengdavo sistemingų tyrimų, galinčių nustatyti tokias paklaidas.

   JAV Federalinis tyrimų biuras yra savo metu atlikęs panašų tyrimą, žinomą kaip "50K studija". Jo metu buvo paimta 50 000 egzistuojančių pirštų atspaudų ir jie elektroniškai palyginti vienas su kitu. Viso buvo atlikta 2,5 mlrd. tokių palyginimų. Buvo padaryta išvada, kad tikimybė, jog vienas atspaudas būtų sumaišytas su kuriuo nors kitu iš 49 999 atspaudų yra be galo maža - 1 iš 10⁹⁷.

   Bet ši studija iki šiol yra labai kritikuojama. Kritikai sako, kad vaizdo lyginimas su juo pačiu dar nieko nesako. Tyrimai neturėjo nieko bendro su realiomis situacijomis, kuomet ekspertams tenka lyginti neryškius ir dažnai tik dalinius pirštų atspaudus. Kitoje studijoje 92 studentų, kurie bent metus buvo apmokomi atpažinti pirštų atspaudus, paprašyta surasti archyve "nusikaltimo vietoje" rastų atspaudų analogus. Neteisingi buvo tiktai du iš 5861 palyginimų, kas duoda 0,034 proc. dydžio paklaidą.

   Kvalifikuoti daktiloskopijos ekspertai vertina, kad paklaida yra dar didesnė. Bet netgi jei teisingas yra tas mažesnis skaičius, tai reiškia, kad vien per 2002 metus JAV atpažįstant žmones pagal jų pirštų atspaudus buvo padaryta 1900 klaidų.