JAV mokslininkai pirmąkart sukūrė kompiuterinį melagio smegenų veiklos modelį. Jie tvirtina, kad jo padedami gali praktiškai visada atpažinti apgaviką. Klaidos tikimybė tėra viena iš šimto.

   Mokslininkų kolektyvui vadovavo Pensilvanijos universiteto profesorius Danielis Langlebenas, neurologijos ir radiologijos žinovas. Jo grupės tyrimų rezultatus paskelbė žurnalas "Neuroimage". Mokslininkai pasitelkė funkcinio magnetinio rezonanso metodiką (fMRI), leidusią iš sunaudojamo deguonies kiekio labai tiksliai nustatyti, kurios smegenų dalys kiekvienu metu dirba.

   "Melavimas yra be abejonės gana įtemptas užsiėmimas, todėl melagio smegenys yra priversti įtemptai dirbti", aiškina Langlebenas. "Todėl nutarėme išsiaiškinti ar nepavyks nustatyti, kurios smegenų dalys tuomet būna labiausiai apkrautos".

   Bandymuose sutikusiems dalyvauti savanoriams mokslininkai išdalijo vokus, kuriuose buvo po dvi kortas ir 20 dolerių banknotas. Jiems buvo pasakyta, jog sėkmingai sumelavę apie turimas kortas galės pasilikti sau dolerius. Kompiuterio ekrane tiriamiesiems buvo rodomos įvairios kortos. Jie privalėjo paspausti mygtuką tuomet, kai rodoma korta buvo tokia pat, kaip gautoji voke. Buvo prašoma vieną kartą atsakyti teisingai, o antrąjį - sumeluoti.

   Testas buvo kartojamas keletą kartų, o gauti duomenys apdorojami. Iškart pasimatė charakteringas melagių smegenų veiklos suaktyvėjimas. Taip yra dėl to, kad teisybės sakymas mums yra natūralus dalykas, o jos nuslėpimas reikalauja papildomų pastangų.

   Tiriamajam sumelavus intensyviausiai pradėdavo dirbti priekinėje smegenų dalyje esantys dariniai, atsakingi už sudėtingus proto procesus. Jie paprastai leidžia įvertinti situaciją ir galimus jos tolesnio vystymosi scenarijus, padeda suplanuoti mūsų tolesnę veiklą. Ypač aktyvi pasirodė esanti smegenų žievės dalis, kuri atsako už "operacinę atmintį", kurios dėka mums pavyksta išsisukti patekus į sudėtingas situacijas. Kito asmens apgaudinėjimą irgi galima priskirti tokioms situacijoms.

   Nepasitikėdami savo įverčiais Langlebenas ir jo bendradarbiai nutarė melagių atpažinimui pasitekti kompiuterį. "Taip yra tiksliau nei tada, kai apie sakomą tiesą ar melą sprendžia žmogus. Netgi labiausiai patyręs tame darbe žmogus niekad nebus visiškai objektyvus," sako Langlebenas.

   Remdamiesi rezonanso būdu gautais smegenų vaizdais mokslininkai sukūrė pirmą istorijoje matematinį melo algoritmą. Tai yra savotiškas priverstų apgaudinėti kitus smegenų žemėlapis. Būtent jis leidžia labai tiksliai nustatyti, ar žmogus išties sako mums tiesą.

   Tokio "melo žemėlapio" sukūrimą mokslininkai laiko svarbiausiu savo darbo rezultatu. "Matematikos neįmanoma apgauti. Todėl algoritmas leidžia praktiškai be klaidų nurodyti ar atsakymas į konkretų klausimą yra nuoširdus. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad metodas buvo bandomas artimose gyvenimui sąlygose, todėl jį galima sėkmingai taikyti, pavyzdžiui, įtariamųjų apklausose. Aišku, toks tyrimas neleis nustatyti, ar konkretus asmuo po dviejų-trijų mėnesių padės lėktuve bombą. Bet paklausę: "Ar jūs priklausote teroristinei organizacijai?" nesunkiai galėsime atpažinti bandymą nuslėpti tiesą.

   Biologinės etikos specialistai perspėja, kad panašūs tyrimai gali privesti prie to, jog ir mūsų mintys nustos būti mūsų privačia nuosavybe. Neurologų žinios tobulėja taip sparčiai, kaskart sužinome vis daugiau apie įvairių smegenų veiklą. Pats profesorius Langlebenas sutinka, kad ateityje bus įmanoma perskaityti žmonių mintis. "Ne anksčiau kaip kokių keliasdešimties metų," vertina jis. "Bet jau dabar uždavę klausimą galime sužinoti, ar žmogus mums sako tiesą, ar išsisukinėja".