"Eurobarometer" - Europos Komisijos statistikos agentūra - birželio mėnesį paskelbė savo atliktos studijos pavadintos "Europiečiai, mokslas ir technologijos"ataskaitą (http://europa.eu.int/comm/public_opinion/index_en.htm). Šių metų sausio-vasario mėnesiais buvo domimasi 25 ES narių, keturių šalių-kandidačių (Turkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos) bei trijų ES nepriklausančių EFTA šalių (Šveicarijos, Norvegijos ir Islandijos) gyventojų požiūriu į mokslą, jo pasiekimus ir įtaką kasdieniniame gyvenime. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta apie 1000 žmonių; Lietuvoje tyrimą atliko agentūra "TNS Gallup Lithuania". Rezultatai turėtų suneraminti visus, kuriems yra svarbu, kad mūsų šalis taptų visaverte išsivysčiusio pasaulio dalimi - Lietuvos piliečiai yra tarp mažiausiai besidominčių ir blogiausiai informuojamų apie mokslo ir naujųjų technologijų pasiekimus.

1 pav. Kiek įvairių Europos šalių gyventojai domisi naujais išradimais ir naujomis technologijomis.

   Į klausimą ar įdomios naujienos apie naujus išradimus ir naujas technologijas "labai įdomios" atsakė 30 procentų visų europiečių, o "visai neįdomios" - 21%. Panašus rezultatas gautas ir paklausus apie domėjimąsi naujais moksliniais atradimais (30% ir 20%). Labiausiai mokslo ir technologijų naujovėmis domimasi Kipre ir Maltoje (šiose šalyse "labai įdomu" atsakė, atitinkamai, 54% ir 46% apklaustųjų), estų ir latvių atsakymai maždaug atitiko ES šalių vidurkius, o mažiausiai svarbios tokios naujienos yra būtent mūsų šalies piliečiams. Išradimai ir technologijos "labai įdomūs" yra 14% ("visai neįdomūs" - 37%), o nauji mokslo atradimai - vos 11% ("visai neįdomūs" - 42%) lietuvių. Šiuo požiūriu mes ženkliai atsiliekame ne tik nuo kitų ES piliečių, bet ir nuo šalių-kandidačių gyventojų bei, savaime aišku, ir nuo labiau pažengusių šveicarų, norvegų ir islandų.

   Labiausiai Europos gyventojus domina pažanga, kurios pasiekė medicinos mokslas (61%) ir ekologija (47%), o ryškus autsaideris yra nanotechnologijos, kurias svarbiomis laiko vos 8 procentai apklaustųjų. Išvis, Europoje pačia "moksliškiausia" disciplina yra laikoma medicina; ją tokia įvardijo net 89% apklausiamųjų. Nedaug nuo medicinos atsilieka fizika (83%), toliau seka biologija (75%) ir matematika (72%), o iš vienuolikos apklausoje paminėtų disciplinų mažiausio įvertinimo sulaukė istorija (34%), homeopatija (33%) ir horoskopai (13%). Lietuvoje šis sąrašas gavosi panašus, tik čia medicina, fizika ir matematika yra vertinamos beveik vienodai, o astrologiją mokslu laiko net 45% gyventojų.

2 pav. Neigiamai į klausimą, ar gerai esate informuojami apie naujus išradimus ir technologijas, atsakiusiųjų procentas įvairiose Europos šalyse.

   Domėjimasis mokslu tėra viena reikalo pusė, todėl studijos autoriai pabandė patikrinti ir konkrečias europiečių mokslines žinias. Buvo pateikiami 13 teiginių, į kuriuos reikėjo atsakyti teisingi jie ar ne. Teiginiai buvo patys elementariausi: "Saulė sukasi apie Žemę", "Lazeris veikia fokusuojant garso bangas", "Radioaktyvų pieną galima nukenksminti jį užvirinus" ir pan. Į pastarąjį klausimą teisingai (neigiamai) atsakė daugiausiai europiečių - net 75%; tik 10% tikėjo, kad virinimas išgelbės nuo radiacijos, o likusieji nesiryžo atsakyti nei teigiamai, nei neigiamai. Apie Koperniko teoriją yra girdėję irgi pakankamai daug žmonių (66%), bet tai, kad lazeris generuoja šviesos, o ne garso bangas težinojo vos 47 procentai apklaustųjų. Vidutinė teisingų apklaustų ES piliečių atsakymų dalis buvo 66%. Geriausiai čia pasirodė švedai (79% teisingų atsakymų), Estijoje rezultatas buvo artimas ES vidurkiui (64%), o Lietuvoje (54%, 21 vieta tarp ES šalių) ir Latvijoje (52%, 23 vieta) jis buvo gerokai prastesnis. Juokingiausia, jog patys žiopliausi pasirodė besą Kipro gyventojai - pamenate, tie, kurie deklaravo didžiausią domėjimąsi mokslo ir technologijų naujovėmis. Taigi, vienareikšmiai vertinti atsakymų į visus apklausos klausimus negalima, nors susirūpinti mūsų švietimo sistemos lygiu derėtų. Juk Lietuvoje teisingai atsakiusiųjų į didumą (nuo 10 iki 13) šių elementarių mokyklinių žinių reikalaujančių klausimų tebuvo vos 22%, dvigubai mažiau nei vidutiniškai ES ir 3,5 karto mažiau nei Švedijoje, kurios gyventojai pasirodę turintys pačias tvirčiausias žinias.

   Tiems, kurie karts nuo karto savaitgaliais pasižiūri televizijos laidą "Klausimėlis", visa tai gal ir nėra didelė naujiena, bet dabar kyla teisėtas klausimas, ar daug Lietuvos televizijos žiūrovų išties supranta, iš ko toje laidoje yra juokiamasi? Ar mūsų mokyklos tikrai suteikia savo auklėtiniams tinkamą išsilavinimą, o gal čia tinka akademiko P. Brazdžiūno kadaise ištarti žodžiai: "Mūsų mokslo marios yra plačios, bet ... labai negilios".

   Gana aiški ir kita tokio Lietuvos atsilikimo priežastis, kurią gana tiksliai įvardijo ir patys apklausoje dalyvavę mūsų šalies piliečiai. Į anketos klausimą "Ar esate pakankamai informuojami apie mokslo ir technologijų naujoves" Lietuvoje sulaukta daugiausia neigiamų atsakymų. Net 54% lietuvių netenkina jų turimas informacijos lygis, kai, tuo tarpu, vidutiniškai ES šalyse šitaip į minėtąjį klausimą atsakė 35%, o Prancūzijoje - vos 19% piliečių. Europos mokslinės informacijos žemėlapyje (2 pav.) mūsų šalis yra nuspalvinta pačia tamsiausia spalva. Vos 17% mūsų bendrapiliečių reguliariai skaito mokslą populiarinančius straipsnius laikraščiuose, žurnaluose ar Internete. Tiesą sakant, ir skaityti mūsų spaudoje nelabai ką atrastumėme. Visaverčio mokslo populiarinimo žurnalo kaip ir neliko, o laikraščiuose mokslo naujienos dažniausiai sumaišomos kartu su įvairiomis pikantiškomis naujienomis apie gražiausius kino ar estrados žvaigždžių užpakaliukus ar kitomis "margo pasaulio" sensacijomis. Žurnalistams rašymui apie mokslą ir technologijas matyt neleidžia išsilavinimo spragos, jiems paprasčiau yra pateikti skaitytojui "gilią"studiją apie tai, kokiais vardais mūsų "žvaigždutės" (dažniausiai, kiti žurnalistai arba jų draugai) vadina savo šunis ir kates, nei mokslinio atradimo aprašymą. Lietuvos mokslininkai laikraščių puslapiuose yra reti svečiai; ten gali sutikti nebent mokslo administratorius, pasakojančius apie 15 metų nesibaigiančias (ar nepradėtas) mokslo reformas. Kuo eilinis skaitytojas vargu bau ar labai domisi.

   Kita vertus, lietuvių požiūris į mokslą ir naujas technologijas yra pats entuziastiškiausias tarp visų europiečių. Jie labiau nei kiti ES gyventojai yra įsitikinę, kad mokslas padės įveikti skurdą ir badą, kad tik pačios naujausios technologijos padės padaryti šalies ūkį konkurencingu, kad mokslas gali išspręsti kiekvieną problemą. Į pastarąjį klausimą Lietuvoje gauta dvigubai daugiau teigiamų atsakymų, nei vidutiniškai ES šalyse ir net penkiskart daugiau nei labiau apsišvietusiose Švedijoje ar Olandijoje. Bet paklausus, ar vyriausybė turi remti fundamentaliuosius mokslinius tyrimus, lietuvių entuziazmas baigiasi - pagal teigiamų atsakymų į šį klausimą skaičių vėl liekame priešpaskutiniai, dvidešimt ketvirtieji Europos Sąjungoje. Mes geriau linkę palaukti, kol tai už mus padarys kiti.