Pirmosios šių metų rugsėjo savaitės buvo kaip reta šiltos ir saulėtos, todėl su įjungtomis artimosiomis šviesomis važiuojantys automobiliai buvo bene vienintelis prasidėjusio kalendorinio rudens priminimas. Prievolė įsijungti šviesas yra argumentuojama tuo, jog tai užtikrina didesnį eismo saugumą. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Apie 3000 britų, susibūrusių į Vairuotojų, besipriešinančių važiavimo dieną su įjungtomis šviesomis, asociaciją (DaDRL) mano, kad šis reikalavimas tėra pseudomoksliniais argumentais grįstas biurokratų prasimanymas, o dieną degančios artimosios šviesos be reikalo pavojingai akina kitus vairuotojus, dėl kurių pėstieji, dviratininkai ir motociklininkai tampa lengviau pažeidžiamais šešėliais akinančios šviesos jūroje. Be to, aplinkosaugininkai priduria, kad su įjungtomis šviesomis dieną važinėjantys automobiliai tiktai padidina į atmosferą išmetamų anglies junginių kiekį. Ginčai tarp reikalavimo šalininkų ir jo priešininkų darosi vis karštesni, nes netrukus jis gali pasidaryti privalomas ir visoje Europos Sąjungoje, ir JAV.

   Pirmieji prievolę važinėti dieną su įjungtomis šviesomis 1972 m. įvedė suomiai; nuo to laiko juos pasekė ir kai kurios kitos, daugiausiai šiaurės šalys. Latvijoje ir Estijoje šis reikalavimas galioja visus metus, Lietuvoje - nuo rugsėjo iki kovo, imtinai. Vairuotojų, važinėjančių su dieną įjungtomis šviesomis skaičius auga dar ir dėl to, kad kai kurie gamintojai pradėjo savo automobiliuose montuoti įrangą, kuri žibintus automatiškai įjungia automobilį užvedant. Be to kai kurios draudimo kompanijos užsienyje tokiems automobiliams netgi suteikia tam tikras nuolaidas.

   Praeitais metais paskelbtose atskirų JAV ir ES atliktų studijų ataskaitose yra teigiama, kad sieną įjungtos šviesos sumažina eismo įvykių, kurių metu susiduria daug eismo dalyvių, skaičių nuo 5 iki 23 procentų (priklausomai nuo eismo įvykio rūšies), o labiausiai sumažėja susidūrimų su motociklininkais skaičius. Šie skaičiai atrodo labai įtikinamai, nes, pavyzdžiui, įvedus privalomą saugos diržų dėvėjimą, sužalotų eismo dalyvių skaičius tesumažėjo vos 7 proc. Bet DaDRL narių ši statistika neįtikino. Stephenas Proweris, kuris asociacijoje atsako už mokslą, kaltina ES ataskaitos rengėjus manipuliavimu statistikos duomenimis. Savo ruožtu, Proweris apdorojo tuos pačius duomenis apie eismo įvykius kitu metodu ir gavo priešingą rezultatą - dieną įjungtos šviesos padidino eismo įvykių skaičių 8 proc.

   Nepaisant šių nesutarimų, dauguma mokslininkų linkę sutikti, kad dieną įjungtos automobilių šviesos išties sumažina eismo įvykių skaičių. Tai supranta ir DaDRL aktyvistai, todėl jie pagrindinį dėmesį dabar jie skiria ne klausimui ar reikia važinėti su įjungtomis šviesomis, bet tam, kaip tą reikia daryti. DaDRL paskaičiavo, jog visiems Didžiosios Karalystės vairuotojams pradėjus dienomis važinėti su įjungtomis šviesomis, į atmosferą kasmet būtų išmetama papildomos 1,8 mln. tonų anglies dvideginio. O jeigu šia vakariečių mada pasektų tokios šalys, kaip Kinija ir Indija, situacija pasidarytų dar blogesnė. DaDRL sako, kad šios taršos būtų galima išvengti tiktai tuomet, jei vietoje daug energijos ryjančių 55 W galios artimųjų šviesų lempų, dieną būtų įjungiami specialiai sumontuoti 2 W galios šviesos diodai. Kai kurie gamintojai, tame tarpe Audi (žr. pav.), savo automobiliuose jau pradėjo montuoti šviesos diodus, skirtus važinėjimui dieną; svarstoma apie dar mažesnės galios organinių šviesos diodų, kuriais galėtų būti padengti automobilių bamperiai ir kitos plastikinės detalės, naudojimą.