Prancūzų ir amerikiečių astronomai, dirbantys Čilės observatorijoje, atrado, kad asteroidas 87 Sylvia turi net du mėnulius. Jų stebėjimai leidžia tirti tokių sistemų stabilumą ir planetoidų, kokie dažnai pralekia pavojingai arti Žemės, gyvavimo ciklą.

   Mokslinės fantastikos mėgėjai žino, kad gravitacijos jėgos gali sukurti trigubą sistemą su dviem palydovais net ir iš kosminės raketos, apie kurią sukasi veržlių raktas ir konservų dėžutė. Tačiau tokių miniatiūriškų dangaus sistemų atradimas visada sukelia tam tikrą sensaciją vien dėl to, kad tokios sistemos parastai yra nestabilios. Jas išardyti gali netoliese pralėkęs kitas planetoidas, kometa ar netgi tolimos planetos poveikis.

   280 km skersmens Silvija patraukė mokslininkų dėmesį 2001 m., kuomet buvo pastebėtas didesnysis jos palydovas. Dabar astronomai aptiko ir antrą natūralų to planetoido palydovą.

   Kaip galėjo atsirasti tokia netipiška sistema? Nuo pat Saulės sistemos susidarymo planetėlė vardu Silvija ramiai ir niekam netrukdydama skriejo savo orbita, esančia asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Skirtingai nuo to, prie ko mus pripratino eilinės "Žvaigždžių karų" serijos, atstumai tarp planetoidų yra tokie dideli, jog jie susiduria labai retai. Tik Silvijai nepasisekė ir ji visu greičiu trenkėsi į kitą planetėlę. Abiejų nuolaužos išlakstė į visas puses, bet dvi nuolaužos buvo pakankamai lėtos, todėl nesugebėjo ištrūkti iš Silvijos traukos lauko ir ėmė apie ją suktis.

   Apie atrastųjų mėnulių sudėtį kol kas žinoma labai mažai. Jie tėra mažyčiai žiburėliai infraraudonojoje spektro dalyje padarytose nuotraukose. Pagal atspindėtos šviesos intensyvumą astronomai vertina jų skersmenis 18 ir 7 km. Pakankamai tiksliai pavyko išmatuoti ir jų orbitos - mėnuliukai sukasi apie Silviją beveik tiksliais apskritimais, kurių spinduliai yra 1360 ir 710 km.