Deimantus arba vertingus meno kūrinius bus galima apsaugoti nuo vagystės pasitelkus mikroskopišką brūkšninį kodą, kuriame bus saugoma užkoduota informacija apie tų daiktų kilmę, todėl bus nesunku įrodyti, ar jie yra pavogti, ar ne.

   30 mikrometrų skersmens kubą užimantis brūkšnelinis kodas yra kuriamas anglų Nacionalinėje fizikos laboratorijoje Tedingtono mieste netoli Londono. Kubas yra iš silicio kristalo padengto 100 nm storio skaidraus plastiko polimetil-metakrilato sluoksniu. Jį bus galima priklijuoti prie kietų daiktų paviršiaus arba įausti į paveikslų drobę.

   Brūkšninį kodą gaminant elektroniniu litografu kiekvienoje plastiku padengtoje kubo sienelėje yra išgręžiama 90 tūkstančių penkių skirtingų gylių duobučių. Jų vieta ir gylis kiekviename kube yra skirtingas, todėl duomenys apie duobutes gali būti užkoduotos ir įsimintos skaitmeninėje formoje. Kubą galima eilutė po eilutės nuskenuoti atominės jėgos mikroskopu, leidžiančiu nustatyti skirtingus gylius. Pats skenavimo procesas teužtrunka ne daugiau kaip vieną minutę.

   Naujoji technologija turi dideles perspektyvas įrašant didelius informacijos kiekius. Ją naudojant adatos smaigalio dydžio plote galima įrašyti dvi Biblijos kopijas. Bet praktiškai tokios informacijos talpos vargu ar prireiks registruojant vertingo objekto kilmę.

   Nanometriniai brūkšneliniai kodai naudoja tris objektų apsaugos nuo vagystės ar padirbimo lygmenis. Visų pirma, vagys ar padirbinėtojai vargu ar supras, kad objektas yra apsaugotas, nes kubo neįmanoma aptikti. Antra, daugelis nusikaltėlių neturės kubo įrašymui ar perskaitymui reikalingos specialios įrangos, todėl nesugebės jo nukopijuoti. Galiausiai, naudojamas kodas bus praktiškai neįveikiamas.

   Pradėjus masinę šių prietaisų gamybą, jie turėtų kainuoti apie vieną dolerį. Į laboratoriją jau kreipėsi naujove susidomėję prekiautojai deimantais. Mokslininkai tikisi, kad kubai padės apsaugoti ir kitus vertingus daiktus, pavyzdžiui, akcijas ar banko čekius.