Inkų imperija gyvavo kiek daugiau nei tris šimtus metų. Tuo metu Andų kalnų gyventojams pavyko sukurti išsivysčiusią civilizaciją, kurią vėliau sugriovė ispanų konkistadorai. Šalia įspūdingų pastatų ir gražių indų inkai po savęs paliko paslaptingąjį kipu - grindų pašluostę primenančius virvelių ryšulius. Kadangi inkai buvo ko gero vienintelė civilizacija, nesukūrusi rašto, tos virvelės yra vieninteliai tos civilizacijos palikti dokumentai. Kipu šifro išsiaiškinimo teko laukti virš šimto metų. Galiausiai tai pavyko dviems Harvardo universiteto mokslininkams - pasirodo, kad tai buvo tiksli informacija apie sumokėtus mokesčius ir instrukcijos mokesčių rinkėjams.

   XVI a. į Peru atvykę ispanai negalėjo atsistebėti puikia inkų valstybės organizacija - nors jos teritorija buvo nusidriekusi per 5,5 tūkst. km, administracija veikė it šveicariškas laikrodis. Nors ir labai nenoriai, ispanai turėjo leisti indėnams naudoti kipu, kol jie neišmoko užkariautojams suprantamos abėcėlės. Nors ryšys su ūkiu ir prekyba buvo akivaizdus, nebuvo žinoma, kaip tie mazgeliai yra susiję su buhalteriniais įrašais. Jų paslaptį amerikiečių mokslininkams pavyko atskleisti tik po to, kai buvo pasitelktas į pagalbą kompiuteris.

Kipu

   Mokslininkai nutarė įdėmiai ištirti 21 kipu, rastus Puruchuco archeologinėje vietovėje, nutolusioje 11 km nuo Peru sostinės Limos. Puruchuco savo laiku buvo stambus administracinis centras. Viename iš atkastųjų namų buvo aptikta išgremžta moliūgo pusė, kurios viduje išliko ne tik virveliniai dokumentai, bet ir jų "rašymui" būtinos medžiagos - virvelės ir pagaliukai. Tikriausiai tame name gyveno khipukamavuq arba raštininkas. Inkų pasaulyje tai buvo labai prestižinė profesija, į kurią buvo priimami tik kruopščiai atrinkti žmonės. Radinių analizei labai padėjo anksčiau sudaryta duomenų bazė. Joje buvo virš 300 elektroninių kipu kopijų, todėl speciali programa galėjo ieškoti pasikartojančių mazgelių raštų. Ypač įdomūs pasirodė esą septyni virveliniai dokumentai, kurie, mokslininkų nuomone, turbūt buvo mokesčių ataskaitos, pateiktos įvairių lygių inkų biurokratų.

   Paaiškėjo, kad kipu buvo trejopi - kiekviena rūšis atitiko tam tikrą šalies ūkio lygmenį. Kipu buvo sudaromas griežtai laikantis tam tikro rašto. Jame buvo nuo 2 iki 6 skyrių, o kartais ir įžanga su papildoma informacija. Mokslininkams pavyko aptikti po kelis kiekvienos rūšies pavyzdžius, bet paslaptis buvo atskleista tik po to, kai buvo rasti vienas kitą papildantys dokumentai.

   Kiekviename aukštesniojo lygmens kipu buvo surašytos žemesniojo lygmens kipu suma. Ypač detalius kipu naudojo vietinio lygmens administratoriai. Nors tarnybų buvo labai daug, bet visa imperijos administracija buvo labai logiškai organizuota, o tai leido sklandžiai veikti šalies ūkio. Kiekvienas darbininkas privalė tam tikrą dienų skaičių dirbti valstybiniuose laukuose ir mokėti papildomą duoklę. Mokesčius mokantys valstiečiai buvo grupuojami dešimtimis, po penkiasdešimt, šimtą ir tūkstantį, o kiekvienos tokios grupės priekyje buvo už ją atsakingas valdininkas, prižiūrintis, kad būtų surinktas nustatytas grūdų ar kitų gėrybių kiekis. Stebėtinas yra inkų buhalterių tikslumas - jie niekada neklydo daugiau kaip keliais vienetais. Kadangi kiekvienas ryšulėlis turėjo savo identifikatorių, buvo lengva sužinoti, kurioje provincijoje jis buvo sudarytas. Pavyzdžiui, kipu pradžioje esantys trys aštuoniukės formos mazgai reiškė, kad jis yra sudarytas Puruchuco rajone. Visi kipu buvo archyvuojami, bet tam tikro lygmens tarnautojai saugojo tiktai savo dokumentus.

   Kipu paslaptys dar nėra iki galo atskleistos. Harvardo grupė pripažįsta, jog dar nežino, kas konkrečiai buvo skaičiuojama paslaptinguose dokumentuose. Aišku, kiek, kam ir nuo ko buvo surenkamos gėrybės, bet nėra labai aišku, kokios gėrybės tai buvo. Mazgeliais užrašyti skaičiai gali reikšti ir kukurūzų burbuoles, ir prievoles atliekančius darbininkus. Vienintelė galimybė atskleisti tai atsirastų aptikus savotišką Rozetės akmenį, panašų į tą, kuris leido perskaityti egiptiečių hieroglifus. Inkų atveju archeologams tepavyko aptikti tik kelis rašytinius dokumentus, kuriuose yra nurodoma, kad jie yra kipu kopijomis. Problema yra ta, kad neaišku, apie kuriuos kipu raštuose yra kalbama.

   Daugiau informacijos apie Harvardo grupės darbą galima rasti: http://khipukamayuq.fas.harvard.edu/index.html