Įsivaizduokite kas dėtųsi, jei vairuotojai sumanytų palikinėti miesto gatvėse savo automobilius, kai juose baigėsi kuras. Kažkas panašaus vyksta geostacionariniame žiede, 35 800 km virš Žemės paviršiaus, kur gausėja senų, nebenaudojamų dirbtinių Žemės palydovų.

   Palydovai palikti amžinai skrieti orbitoje jau užgriozdino nemažą vertingo kosminio sklypo dalį. Jeigu nebus apsišvarinta, naujesni kosminiai laivai gali pradėti susidūrinėsi su skraidančiomis šiukšlėmis.

   Geostacionaria orbita skriejantys palydovai sukasi ta pačia kryptimi ir tuo pačiu kampiniu greičiu kaip ir pati Žemė, todėl atrodo kybą virš ekvatoriaus fiksuotoje vietoje. Tai mėgstamiausia ryšių palydovų orbita, nes nereikia palydovo ieškinėti danguje, o pakanka vienąkart nukreipti į jį savąją anteną.

   Žemesnėse orbitose neveikiantys palydovai ilgai neužsibūna, juos nutempia į Žemę atmosferos pasipriešinimas. Geostacionarioje orbitoje to nėra, todėl 1997 m. buvo sutarta, kad visos kosminės valstybės privalo savo nebeveikiančius palydovus stumtelėti aukštyn, į 300 km aukščiau geostacionarios esančią "kapinių" orbitą.

   Europos Kosminės Agentūros atliktas tyrimas rodo, kad taisyklių laikosi ne visi. Jos specialistai netoli geostacionaraus žiedo aptiko apie 1120 didesnių nei 60 cm objektų. Tik 300 iš šių objektų yra veikiantys palydovai.

   Tarp 1997 ir 2003 metų geriausiai taisyklių laikėsi Japonija ir Intelsat su Eurosat, o Kinija ir amerikiečių komerciniai palydovų operatoriai buvo ne tokie sąžiningi. Kaip ir buvo galima tikėtis, didžiausias pažeidėjas yra Rusija, viduryje judraus žiedo palikusi 26 nebeveikiančius geosinchroninius palydovus.