Kai kurie mokslininkai lygina naująjį tarptautinį genetikos projektą su pirmąja ekspedicija į Mėnulį. Penketą metų geriausi genetikai, lingvistai ir archeologai ieškos žmonijos ištakų. Ištyrus virš 100 tūkstančių žmonių DNR bandinius tikimasi nustatyti kaip atrodo homo sapiens genealoginis medis ir kaip migravo mūsų protėviai. Vadinamąjį genografijos projetą remia "National Geographis", IBM ir Waitt šeimos fondas.

   Norima lyginti charakteringus genus, esančius Y chromosomose (paveldimose tik tėvo linija) ir genetinę informaciją, slypinčią vadinamosiose mitochondrijose (paveldimose tik iš motinų). Mitochondrijų DNR jokiose kartose nesimaišo ir jeigu kinta, tai tik dėl mutacijų. Jas pasekus galima gana tiksliai atstatyti kiekvieno iš mūsų kilmę. Bus tiriami tiktai vyrai, nes jie turi ir vienus, ir kitus genus. Dabar pats laikas atlikti tokius tyrimus. Nuo XX a. pradžios migruojame labai intensyviai, todėl veikiai žmonių genetinė medžiaga bus taip persimaišiusi, kad joje bus sunku aptikti bet kokius mūsų senosios kilmės pėdsakus.

   Daugiausiai mokslininkai tikisi iš bandinių, surinktų tarp senųjų Australijos ir Amerikos gyventojų palikuonių, ypač tose populiacijose, kurios ilgą laiką buvo geografiškai izoliuotos. Bet mokslininkai baiminasi, jog aborigenai ir indėnai nenorės bendradarbiauti su jais. Taip jau buvo anksčiau, kai tarp jų paplito gandai, kad tyrimu maskuojamas vakarų koncernų sąmokslas, kuriuo siekiama diskriminuoti senuosius gyventojus.

   Svarbiausi daugiamečio darbo rezultatai bus paskelbti Internete, kur juos galės pamatyti visi žmogaus kilme besidomintys mokslininkai. Visuotinai manoma, kad visi dabartiniai žmonės yra kilę iš vieno protėvio, kuris prieš ~200 tūkst. metų gyveno centrinėje Afrikoje. Būtent iš ten homo sapiens prieš 60 tūkst. metų leidosi į savo didžiąsias klajones. Tyrimai leis nubrėžti tikimiausią tų klajonių trasą ir atsakyti į daug mokslo keliamų klausimų, pavyzdžiui:

• Ar homo sapiens maišėsi su neandertaliečiais?
• Ar Amerika buvo apgyvendinta per Ramųjį, ar per Atlanto vandenyną?
• Kas pirmieji kolonizavo Indiją?
• Ar Aleksandro Didžiojo kariuomenė paliko po savęs ištryptą genetinį kelią?

   Atsakymai į tuos klausimus patenkins mūsų smalsumą, bus gera dovana mūsų vaikaičiams, o svarbiausia, sužinosime tai, kuo iš tiesų mes esame - sako mokslininkai.