Ar vėjo jėgainės pateisino joms keltus lūkesčius? Daug kas jose regi švarios ir neišsemiamos energijos šaltinį, bet vis gausėja skeptikų, manančių, kad vėjo elektrinės ilgainiui sukels rimtų problemų.

   Šiandien vėjo malūnų šalimi reiktų vadinti ne Olandiją, o Vokietiją. Vokiečiai pagamina apie 40 proc. pasaulyje generuojamos elektros energijos iš vėjo. Klausant Žaliųjų partijos deleguoto šios šalies aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Tritino, atrodytų, kas vėjo jėgainės artina Vokietiją prie aplinką tausojančios šalies idealo. Bet ne taip seniai įtakingas vokiečių žurnalas "Der Spiegel" paskelbė, kad šios jėgainės gali būti tik dosniai iš valstybės biudžeto finansuojamas kraštovaizdžio darkymas. Juk stipriausi vėjai pučia būtent ten, kur atsiveria puikiausi vaizdai, nors prieš jėgainių statymą protestuoja ne vien tie, kuriems nepatinka dešimčių metrų aukščio stulpų negrabumas, turbinų keliamas triukšmas, naktį mirksinčios įspėjamosios šviesos ar menčių atspindimi saulės blyksniai dieną.

   Dabar keliami ir ekonominiai argumentai, o juos yra kur kas sunkiau ignoruoti. Vėjo gaminama elektra yra brangi. Prancūzų Electricite de France už vėjo energiją privalo mokėti triskart daugiau nei už elektrą, gaminamą atominėse elektrinėse. Tokia pat situacija yra ir Vokietijoje. Britų valstybės kontrolieriai paskaičiavo, kad vėjo energetikos vystymas yra pats brangiausias būdas anglies dvideginio koncentracijai atmosferoje mažinti.

   Šiuo metu Vokietijoje yra apie 16 tūkst. vėjo turbinų, kurios galėtų pagaminti net 15 proc. visos šaliai reikalingos elektros energijos. Bet pagamina vos 3 procentus. Vėjas ne visada pučia pagal užsakymą. Pavyzdžiui, karštą 2003 m. vasarą įkaitęs oras virš Europos nei kiek nejudėjo. Nejudėjo ir Vokietijos, Olandijos ar Italijos vėjo jėgainių mentės. Jei tose šalyse nebūtų buvę kitų energijos šaltinių, būtų tekę susidurti su rimtais energijos tiekimo pertrūkiais.

   Todėl Vokietijos vyriausybės planai per penkis metus padidinti vėjo jėgainių dalį elektros gamyboje nuo 3 iki 12,5 proc. dabar atrodo gana fantastiški. Tai reikštų, jog reikia pastatyti keturis kartus daugiau vėjo malūnų, nei jų stovi dabar, bei sugalvoti, kur saugoti jų pagaminamą vėjuotu metu energiją tol, kol jos prireiks ramiu oru. Efektyvaus tokio saugojimo būdo nėra. Vienaip ar kitaip teks turėti "po ranka" tradicines elektrines, kurias prireikus būtų galima operatyviai įjungti.

   Pastaruoju metu vėjo jėgaines pradėjo kritikuoti ir ekologai, anksčiau buvę jų entuziastingais rėmėjais. Jie skundžiasi, kad besisukančios turbinų mentės ardo lokalias ekosistemas. Pavyzdžiui, Škotijos vėjo jėgainės yra kaltinamos tuo, kad užmušinėja didelius kiekius erelių, sakalų ir kitų paukščių. Pernai lapkritį buvo iškelta byla vienai JAV vėjo jėgainių fermai. Buvo paskaičiuota, kad per 20 metų jos turbinos užmušė apie 1,3 tūkst. plėšriųjų paukščių. Visuomenei spaudžiant fermos savininkas turėjo tam tikram sezonui stabdyti turbinas.

   Paaiškėjo, kad didelės turbinų sankaupos gali keisti lokalųjį klimatą. Princetono universiteto mokslininkai paskaičiavo, kas ten, kur stovi daug vėjo jėgainių, nakties temperatūros išauga iki 2 laipsnių, o vidutinis vėjo greitis nuo 3 m/s padidėja iki 5 m/s.

   Vienu, žodžiu, Europa pradeda nusivilti vėjo energetika. Vis dažniau yra kalbama apie vėjo jėgainių trūkumus nei apie jų privalumus.

   Gal tas jėgaines reikia įrengti jūroje? Jūroje vėjai stipresni, ten nieko netrikdo triukšmas ir įspėjamosios šviesos. Vokiečiai tai supranta , todėl ruošiasi statyti savo pirmąją vėjo fermą. Šiaurės jūros dugne, 34 km nuo kranto stovės 80 vėjo jėgainių, kiekviena 70 m aukščio (40 m po vandeniu). Bet ir čia darbai sustojo dėl ekologų protestų. Jie pasiskundė Europos komisijai, kad 360 tonų sveriančių stulpų kalimas į jūros dugną sunaikins vietinę florą ir fauną, o kabeliai, kuriuos reikės nutiesti iki kranto sudarkys saugomą gamtos draustinį. Vokietijoje visi šie ginčai yra įdėmiai sekami, nes pavykus užblokuoti jėgainių statybą pakrantės šelfe žlugtų visa vėjo energijos įsisavinimo programa. Be to problemų kelia ir kaina. Sausumoje 1 kW galios instaliavimas kainuoja 1 tūkst. eurų, gi jūroje - 2,5 karto daugiau.