Šiemet sukaks 100 metų kai savo namuose Amieno mieste mirė prancūzų rašytojas Jules Verne. Jo knygos iki šiol yra mielai skaitomos visame pasaulyje. Tiesą sakant, Verne ruošėsi tapti advokatu, kaip jo tėvas, ir keletą metų studijavo teisę Nante, bet galiausiai nutarė, jog ši profesija jam perdaug nuobodi. Žymiai įdomiau atrodė suktis mažuosiuose Paryžiaus teatruose, ypač po to, kai jis susipažino su Aleksandru Diuma jaunesniuoju, vyru, kuriam buvo lemta išgarsėti kaip "Damos su kamelijomis" autoriui. Aleksandrui Paryžiuje priklausė nedidelis teatras ir Jules Verne pradėjo rašyti tekstus kabareto vaidinimams ir libretus operoms, kurios kartais susilaukdavo pasisekimo, kartais ne. 1862 m. jaunasis Jules per draugus susipažino su leidėju Pierre-Jules Hetzel. Pastarojo paskatintas jis parašė savo pirmąjį romaną - fantastinį pasakojimą "Penkios savaitės oro balione". Romanas sulaukė sėkmės, o teatre kurį laiką net ėjo jo inscenizacija.

J. Verne

   Hetzelis iškart pamatė Vernes talentą. Leidykla nutarė įkurti storą jaunimui (skaityk, berniukams) skirtą žurnalą, pavadintą "Magasin d'education et de recreation" - lavinimosi ir poilsio žurnalas. Su Verne buvo pasirašytas kontraktas, įpareigojantis jį kasmet parašyti po porą romanų žurnalo skyriui "Fantastiškos kelionės". Kiekvienas toks romanas pradžioje buvo dalimis spausdinamas žurnale, o vėliau išeidavo atskira knyga. Tos knygos buvo iliustruotos gražiais medžio raižiniais.

   Per keletą metų sparčiai dirbdamas Jules Verne parašė keletą iš pačių populiariausių savo knygų: 1865 m. išėjo "Kapitono Granto vaikų" dvitomis, po to "Kelionė į Žemės centrą", "Kelionė į Mėnulį", o 1872 m. "Aplink Žemę per 80 dienų". Knygų tiražas vis augo; jos jau buvo leidžiamos ne vien Prancūzijoje.

Kapitonas Nemo

   Jules Verne laikė leidėją Hetzelį žmogumi, kuriam turėjo būti dėkingas už savo sėkmę. Bet jie tarpusavyje sutarė toli gražu ne visuomet. Kuomet knygoje "Aplink pasaulį po vandeniu" Verne norėjo padaryti kapitoną Nemo lenkų bajoru, kurio visą šeimą per 1863 m. sukilimą išžudė rusai, Hetzelis užprotestavo: "Mes Rusijoje parduodame perdaug knygų, kad leistume kapitonui Nemo būti lenku", parašė pragmatiškasis leidėjas savo laiške rašytojui. Jules Verne nebuvo patenkintas, bet pakluso leidėjo įsakymui ir kapitono Nemo praeitis liko neaiški.

   Devintajame dešimtmetyje tiražai pakilo į padanges. Pinigai plaukte plaukė, todėl Jules Verne nusipirko paties kapitono Nemo vertą ištaigingą jachtą. Jis paliko šeimą ir tris metus plaukiojo aplink Viduržemio jūrą. Jachtoje jis turėjo biblioteką ir darbo kambarį; jachtą valdė įgula iš septynių žmonių.

   Kai 1905 m. Jules Verne mirė nuo diabeto, liko mažiausiai šešių nebaigtų romanų rankraščiai. Kelis jų suredagavo ir baigė rašyti sūnus Michelis. Tik 1910 m., penki metai po rašytojo mirties dienos šviesą išvydo jo paskutinis kūrinys "Wilhelmo Storitzo paslaptis".

   Jules Verne knygos yra parašytos lengvai, juose gausu fantastiškų inžinierių ir kitų keistų asmenybių, farso elementų, mokslinių ir techninių detalių. Jis smulkiai aprašo florą, fauną, geografiją, mokslo atradimus, kolonijų istoriją bei socialines neteisybes. Deja ne visi leidėjai taip mėgo gamtos aprašymus ir skaitytojų švietimą kaip Hetzelis. Vėlesni Jules Verne knygų leidiniai išeidavo gerokai sutrumpinti ir kartais netgi perrašyti siekiant jų kalbą kiek įmanoma supaprastinti uir padaryti prieinamesnę jauniesiems skaitytojams. Šitaip dingo ir didelė dalis romanuose buvusios veiksmo įtampos.