Vėluojančios, šiltos ir sniegingos žiemos, tokios kaip šioji, gali pranašauti naują ledynmetį. Tokius įrodymus mokslininkai aptiko vandenyno dugne.

   Žvilgtelėkime pro langą. Kovas jau įpusėjo, o laukai, keliai ir gatvės vis dar užverstos sniegu, šaltis taip pat neatleidžia. Taip yra beveik visoje Europoje. Olandų klimatologai tvirtina, kas jų šalyje tiek sniego kovo mėnesį nėra buvę jau kelis dešimtmečius. Prieš kelias dienas sniegas suparalyžavo vidurio Italiją, čekai sunerimę dėl iškritusio gausaus sniego ruošiasi potvyniams.

   Meteorologai sako, kad pavasaris ir ruduo jau kuris laikas trumpėja. Neilgai trukus teturėsime tik du metų laikus: šaltąjį ir šiltąjį, o pereinamieji laikotarpiai tarp jų bus vis trumpesni ir staigesni. Tai - klimato pokyčių pasekmė. Per pastarąjį šimtmetį jis atšilo 0,7-0,8 laipsnio. Taip daugiausia įvyko dėl švelnesnių žiemų, kurios be to pradėjo vis vėluoti.

   Besibaimindami pasaulinio atšilimo svarstome įvairias jo pasekmes, bet viena jų gali būti ... staigus planetos atšalimas. Tai tvirtina tarptautinės mokslinės ekspedicijos, kuriai vadovavo Geraldas Haugas iš Klimato pokyčių tyrimų instituto Potsdame, dalyviai.

   Jie tyrė, kaip kito Žemės klimatas prieš 2,7 mln. metų. Tai buvo svarbus šiaurinio pusrutulio istorijos momentas. Tuomet prasidėjo atšalimas, buvęs paskutinio ledynmečio, vadinamo pleistocenu, įžanga. Senovinių klimato svyravimų ženklus mokslininkai aptiko Ramiojo vandenyno dugne prie Kamčiatkos, o savo rezultatus aprašė žurnale "Nature" paskelbtame straipsnyje.

   Haugo grupė tyrė dviejų rūšių vienaląsčius organizmus, randamus jūrų planktone ir gyvenančius jūrose jau labai seniai. Vieni pasirodo pavasarį, kai vandenyje yra daugiau šviesos ir maisto medžiagų. Tuomet jų skeletėliai, turintys savyje daug silicio nusėda jūros dugne. Kiti organizmai - kokolitoforai - irgi turi skeletus, bet jiems naudoja kalcį. Jų mėgstamas metų laikas yra ankstyvas ruduo, kai jūros vanduo yra šiltesnis, nors ir ne toks maistingas. Kokolitoforams žuvus jie irgi nusėda dugne,. Haugas ir jo kolegos padarė vandenyno dugne gręžinius, taip gaudami 2,7 mln. metų senumo nuosėdų bandinius. Tuose bandiniuose buvo matyti silicio ir kalcio turinčių nuosėdų sluoksniai. Jų sudėtis gal nieko negali pasakyti diletantui, bet specialistai gali daug sužinoti apie aplinką, kurioje gyveno tie vienaląsčiai gyvūnai.

   Ištyrę tuos bandinius mokslininkai nustatė, kad klimato virsmas atvedęs prie nematytos ledynų invazijos prasidėjo visai nekaltai - nuo ženklaus pavasarinių ir vasaros temperatūrų padidėjimo. Pavasarinė šiluma sąlygojo intensyvesni Ramiojo vandenyno garavimą, todėl oras darėsi vis drėgnesnis. Vakariai vėjai stūmė drėgmę link Šiaurės Amerikos, kur ji vasarą virsdavo lietumi, o žiemą sniegu.

   "Žiema ėmė vėluoti, nes šiltas vandenynas stabdė jos pradžią," sako Haugas. "Galiausiai šaltis nugalėjo ir virš Amerikos įsijungė galinga sniego darymo mašina. Per porą savaičių žemynas pasidengdavo kelių metrų storio sniego sluoksniu. Buvo jo tiek daug, jog sniegas nespėdavo ištirpti ir per vasarą. Taip atsirado pirmieji ledynai. Kai kurie jų egzistuoja dar ir šiandien, nors ir mažesni nei ledynmečiu."

   Kaip gi prasidėjo ši rudeninės šilumos banga? Mokslininkai sako, kad priežasties reikia ieškoti vandenyno elgsenoje. Jų manymu, iki prasidedant šiems reiškiniams Ramiojo vandenyno vanduo maišėsi gana intensyviai, šaltesnis gilumos vanduo kildavo į viršų, o šiltesnis grimzdo gilyn. Staiga ta apykaita sustojo. Vandenyno paviršiui ėmė trūkti šaltesnio vandens ir jis pradėjo šilti. Temperatūra pakilo net 7 laipsniais. Ironiška, bet šalčio bangą sukėlė būtent atšilimas.

   Ar negali toks scenarijus netrukus pasikartoti Europoje? Ontinento temperatūra keli dešimtmečiai auga, žiema vis vėluoja ir vis sunkiau pasitraukia - visai taip, kaip buvo prieš prasidedant ledynmečiui. Lenkų klimatologė prof. H. Lorenc neigia tokių supaprastintų analogijų teisėtumą, nors ir pastebi tam tikrus panašumus. Pavyzdžiui, tai, kad Atlantas yra vis šiltesnis ir labiau įšildo Europą, ypač antroje metų pusėje. Dėl to ir vėluoja mūsų žiemos. Be to šiltame ore yra daugiau drėgmės, todėl nuo Atlanto slenkantys ciklonai atneša daugiau sniego.

   Priminsime, kad per pastarąjį milijoną metų 2-3 km storio ledynai šiaurines Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos dalis buvo užėmę jau kelis kartus. Paskutinis ledynas atsitraukė vos prieš 10 tūkst. metų . Iki šiol nėra aišku, ar ledynmetis pasibaigė, ar tiesiog trumpam atsitraukė. Galbūt, nors tai ir skamba paradoksaliai, pasaulinis atšilimas gali išprovokuoti jo sugrįžimą?