Interpolo surengtos pirmosios bioterorizmui skirtos konferencijos dalyviai padarė išvadą, kad pasaulis dar nėra pasiruošęs atremti biologinio ginklo ataką. Specialistai reziumavo, jog kol kas neturime geresnės gynybos priemonės kaip tokios atakos prevencija. Ar jau reikia pradėti bijotis?

   Markas Kortepeteris ir Geraldas Parkeris iš JAV armijos medicininių tyrimų instituto mano, jog didelio puolimo tikimybė nėra didelė, bet biologiniais patogenais vis tik gali pabandyti pasinaudoti nedidelės teroristų grupės, nusitaikiusios į mažus objektus, pavyzdžiui, pastatus ar atskirus asmenis. Tokių bandymų tikimybė gali būti ir didesnė.

Ebolos virusas.

   Žiūrint teroristo akimis, biologiniai ginklai turi keletą pranašumų. Pirmiausia, jie palyginti nesunkiai prieinami. Rimtus susirgimus sukeliančius ir netgi mirtinus mikrobus (pavyzdžiui, sunkią gripo formą, marą, geltonąją karštligę ir pan.) galima rasti didelių mokslinių centrų genetiniuose bankuose. Manoma, kad Sadamas Huseinas viename tokių bankų nusipirko juodligės bakterijas užaugintas Paryžiaus Pastero institute ir gavo jas... greituoju paštu.

   Antra, norint tas bakterijas padauginti, nereikia ypatingų biologijos žinių. Kai kada pakanka žinių, gautų išklausius bendrąjį kursą ir nedidelės laboratorijos, kurią galima įsirengti praktiškai bet kur. Trečia, biologinio ginklo pervežimas nėra itin sudėtingas. Net ir pati kruopščiausia kontrolė oro uostuose neleidžia aptikti tokio krovinio.

   Laimei, paprasčiausiu būdu gaunami patogenai yra ir mažiausiai kenksmingi. Juodligės bakterijų yra net ir dirvoje, bet jos gali pakenkti tiktai esant kontaktui su sužeista oda, bet ir tuo atveju infekcija lengvai išgydoma antibiotikais. Bet jei tos bakterijos patektų į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus, užsikrėtusiųjų mirtingumas gali siekti iki 90 proc. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis, 50 kg juodligės sporų išbarstytų 2 km2 plote galėtų apkrėsti 125 tūkst. ir nužudyti 95 tūkst. žmonių. Bet toks scenarijus mums dar negresia. Bakterijų ar virusų įterpimas į tokias mažas daleles, kurias būtų galima paskleisti ore, labai sudėtingas ir reikalauja gana rafinuotos technologijos. Šitą pabandė padaryti puikiai organizuota ir disponuojanti dideliais finansiniais resursais japonų sekta "Aukščiausioji tiesa". Bet jos bandymas paskleisti bakterijas nebuvo sėkmingas. Tiktai tuomet, kai Tokijo metropolitene sekta panaudojo kovines zarino dujas, 19 žmonių mirė, o keliems tūkstančiams prireikė medicininės pagalbos.

   Civilinės gynybos vadovėliuose galime perskaityti, kad biologinio ginklo panaudojimo ženklas yra duslūs bombų sprogimai. Duslūs, nes iš dangaus krintančiose bombose nėra sprogmenų, o tik talpa su ligos sukėlėjais. Mažai tikėtina, kad teroristai susikūrė infrastruktūrą, leidžiančią apšaudyti pasirinktąjį taikinį sviediniais turinčiais biologines galvutes. Bet tiesa ir tai, kad biologiniam puolimui mes beveik nepasiruošę. Tik visai neseniai buvo pradėtas universalių jutiklių, galinčių akimirksniu nustatyti užkrato rūšį, kūrimas. Iki šiol buvusios sistemos buvo labai didelės ir reikalaudavo kvalifikuoto aptarnaujančio personalo. Naujieji jutikliai bus maži, nešiojami, o juos naudoti galės ir visiški diletantai. 250 mln. vertės tokių prietaisų partiją jau užsakė JAV paštas, aprūpinsiąs jais beveik 300 laiškų rūšiavimo skyrių.

   Nuolat yra pabrėžiama, kokią didelę reikšmę kovojant su epidemijomis turi asmens higiena ir sveikas protas. Viena iš baisiausių bakterijų, botulino lazdelė, yra labai neatspari aukštai temperatūrai (verdančiam vandeniui), be to ją nukenksmina deguonis ar chloravimas.

   Kartais kova su bioterorizmu sukelia netikėtas pašalines pasekmes. Iki neseno meto patogenų, kuriais galėtų pasinaudoti teroristai, sąrašo pradžioje buvo juodligė, botulino bakterijos, raupsų ir maliarijos virusai. Šiandien jame rasime ir mikrobus, sukeliančius gana egzotiškus susirgimus. Turtingosios šalys, iki tol nelabai dosniai finansavusios Trečiąjį pasaulį kamuojančių ligų vakcinų ir vaistų tyrimus, dabar priverstos tai daryti nes baiminasi dėl pavojaus savo piliečiams. Mokslininkai žada jau netrukus pradėti naudoti vienkartinius, greitai veikiančius skiepus nuo Ebolos viruso. Ligšiolinė vakcina pradėdavo veikti tik po šešis mėnesius trunkančio gydymo kurso.