Virginijos valstijos teismas Leesburgo mieste lapkričio mėnesį pripažino Jeremy Jaynes kaltu kasdien siuntinėjant 10 milijonų nepageidautinų elektroninio pašto laiškų (spam). Jis siūlydavo pornografiją, darbo namuose schemas ir pigesnę programinę įrangą. Vertinama, kad ši veikla leisdavo jam per mėnesį uždirbti apie 750 tūkst. dolerių. Dabar jis paleistas už 1 mln. dolerių užstatą, jam draudžiama naudotis Internetu, o šį mėnesį bus paskelbtas ir tesimo nuosprendis. Kaltintojai prašo jam skirti 9 metus laisvės atėmimo.

Spamais platinamos prekės (2004 gruodis)

   Jaynes turėjo kontorą Šiaurės Karolinos Raleigh mieste. Ten buvo 16 didelės spartos internetinių prievadų, CD, pripakuoti elektroninio pašto adresų ir serveriai su spamo elektroniniais laiškais. Darbas vyko pilnu tempu net ir atvykus policijai.

   Iki šiol pagrindinė apsaugos nuo nepageidautinų laiškų priemonė buvo tam skirti specialūs filtrai. Filtrai skenuoja laiškus ieškodami tipišku spam laiškams žodžių ir tokius radę laišką atmeta. Tam tikra spamo dalis vis tiek pro tuos filtrus prasisunkia, nes jo siuntėjai įsigudrino apgauti filtrus savo žinutėse pridėdami didelius kiekius atsitiktinio teksto.

Iš kur atkeliauja spamas?

   Vien technologija šios problemos išspręsti neįmanoma. Europos Sąjunga ir Australija pirmosios priėmė nepageidautinus elektroninius laiškus draudžiančius teisinius aktus; jomis pasekė kai kurios JAV valstijos. 2004 m. sausio mėnesį JAV priėmė ir federalinį CAN-SPAM aktą, o dabar šios šalies teisėtvarkos pareigūnai mokosi kaip tą aktą įdiegti praktikoje.

   Projektas "Medaus puodynė" (Honeypot), sumanytas Čikagos teisininko Matthew Prince, yra vienas tokių bandymų. Spamo siuntėjai renka elektroninio pašto adresus naudodami specialią programinę įrangą, kuri keliauja per tinklapius ieškodama juose adresų. Svetainių prižiūrėtojai, norintys pagelbėti kovoje su spamu gali parsisiųsdinti Honeypot programą, kuri padarys jų tinklapius magnetu traukiančiu adresų medžiotojus. Jei programa pastebi, jog svetainėje šniukštinėja medžiotojų programa, ji sugeneruoja krūvą netikrų adresų, kartu užregistruodama šniukštinėtojo adresą ir jo lankymosi laiką. Po to netikri adresai išnyksta iš tinklapio, tačiau taip pavadintos pašto dėžutės išlieka. Kadangi jos yra netikros, niekas ten nepasiųs teisėtų elektroninių laiškų. Jie atkeliaus koks nors paštas, jis bus pasiųstas medaus puodynės privilioto spamerio. Detektyvai jau gali pradėti kelti jam kaltinimus.

   Internetinės ginklavimosi varžybos tęsiasi. Spameriai tikriausiai sukurs programas, aptinkančias medaus puodynes. Tačiau Prince sako, kad jis jau sumanė, kaip kovoti ir su šiomis gudrybėmis.