Europa kiek lenkia amerikiečius kuriant didelį svorį keliančias raketas nešėjas. Tai paaiškėjo po to kai vasario 12 d. Pavyko Ariane 5 Heavy paleidimas. Sėkmė atėjo po katastrofiško pirmojo paleidimo prieš dvejus metus, kai raketa nukrypo nuo kurso ir ją reikėjo susprogdinti.

   Gruodžio mėnesį Boeing'o leista Delta 4 sugebėjo pakilti į kosminę erdvę, bet raketos varikliai per anksti išsijungė, todėl keltieji palydovai nepasiekė jiems skirtų orbitų. Boeing ruošiasi kitam paleidimui metų viduryje.

   Ariane 5 Heavy, kuri buvo paleista iš Prancūzų Gajanoje esančio Kourou kosmodromo, pakėlė XTAR-EUR - pirmąjį komercinį ryšių palydovą veiksiantį mikrobangų X ruože ir Europos kosminių tyrimų agentūros aparatą MAQSAT, kuris matuos raketų darbo kokybę. Taip pat buvo pakeltas į orbitą mikropalydovas, pavadintas Sloshsat - dalinai užpildyta vandeniu talpa, skirta skysčių teliūskavimo (slosh) kosmose tyrimui.

   Po šio paleidimo Europa ėmė kiek lenkti Ameriką lenktynėse dėl to kas pirmasis sugebės pakelti į geosinchroninę orbitą 10 t masės palydovus. Ariane 5 Heavy gali pakelti 9,6 tonos į 36 000 km aukštį. Standartinė Ariane 5 galėjo pakelti tiktai 6,7 t. Sunkesniuoju variantu galima iškart pakelti du ryšių palydovus, o ne vieną, todėl santykinė palydovo pakėlimo kaina sumažėja.