Atkeršysim už dinozaurus! Prieš 65 mln. metų kometos smūgis buvo didžiųjų roplių mūsų planetoje išnykimo priežastis. Sausio 12 d. Paleisto kosminio zondo Deep Impact tikslas yra kitos kometos subombardavimas.

   "Aišku, tokio revanšo idėja tėra pokštas," sako projekto mokslinis vadovas Michael A'Hearn, Merilendo universiteto astronomas. 370 kg masės sviediniu bus bandoma pataikyti į kometos Tempel-1 branduolį, siekiant pramušti jo išorinį apvalkalą ir pažiūrėti, kas yra kometos viduje. Iki šiol apie tai nieko nėra žinoma.

   Egzistuoja nemažai kometų vidaus sandaros modelių, o populiariausias tvirtina, kad kometos yra purvino ledo gabalai, sudaryti iš užšalusio vandens, anglies vien ir dvideginio, sumišusiu su dulkėmis. Kai kometa artėja prie saulės, užšalusios dujos garuoja ir sudaro ilgą uodegą. Tuo tarpu dulkių gabaliukai lieka ir kartais sudaro tamsų kevalą, primenantį purviną sniegą, žiemą liekantį miestų šaligatviuose.

   Atėjo laikas patikrinti ar tvirtas šis kevalas ir kaip giliai po juo slypi pirminė medžiaga, praktiškai nepakitusi nuo pat saulės sistemos susidarymo laikų. Jie pavyktų paleisti zondą, žemiškasis sviedinys pramuš Tempel-1 kevalą jau liepos mėnesį.

   Smūgis planuojamas liepos 4 d., per Amerikos nacionalinę šventę. NASA mėgsta panašius propagandinius fejerverkus. Nuo Deep Impact atsiskirs sviedinys ir virš 10 km/s greičiu smogs į kometą. Smūgio energija prilygs maždaug 5 tonų trotilo sprogimui. Sprogimas išgręš futbolo aikštės dydžio kraterį, kurio gylis sieks keliasdešimt metrų.

   Pats sviedinys išgaruos. Jis padarytas iš vario, šitaip norint palengvinti jo likučių sukeltą spinduliuotę nuo kometos medžiagos spinduliavimo. Pavyzdžiui, aliuminis reaguotų su kometos vandeniu ir atsirastų ryškiai liuminescuojančios medžiagos slopinsiančios kitų cheminių junginių sukurtus signalus.

   Nėra visiškai aišku, kokios bus tokio smūgio pasekmės. Laboratorijoje bandyta jį modeliuoti naudojant kur kas mažesnius taikinius - vario kulkomis apšaudyti diskai iš gipso, vulkaninės uolienos, ledo ir pumekso. Kol kas vyrauja nuomonė, kad kometos branduolys yra gana minkštas, todėl krateris bus seklus, bet didelio ploto. Bet jei kometa yra sudaryta iš kietesnės medžiagos, krateris bus dešimteriopai mažesnis, o skeveldros išsilakstys aukščiau ir toliau.

   Bombardavimas bus fotografuojamas iš zondo. Viena kamera yra įtaisyta pačiame sviedinyje; ji iki paskutinės akimirkos siųs savo nuotraukas.

   Tempel-1 nepasižymi nei didele uodega, nei ryškiu. Norint ją išvysti reikia teleskopo. Bet smūgio metu ji gali sušvytėti tiek, kad kurį laiką matysis plika akimi. Tempel-1 branduolys primena 6 km ilgio ir 2,4 km skersmens agurką. 370 kg masės sviedinys sukrės ją tik nestipriai. Mokslininkai tai lygina su Boeing'o susidūrimo su uodu. Vertinama, kad kometos orbitinis greitis pakis vos per 0,0001 mm/s, o jos apsisukimo apie saulę periodas - per 1 sekundę. Vis tik smūgio energijos pakaktų, jei reikėtų apsaugoti Žemę nuo mažesnės, 125 m dydžio kometos. Smūgis pakeistų tokios kometos greitį tiek, kad per 10 m jos orbita pasislinktų į šoną per Žemės spindulį.