Lawrence Livermore nacionalinės laboratorijos (LLNL) Kalifornijoje specialistai kuria gudrų telefoną galėsiantį padėti policijai ieškant radioaktyviųjų medžiagų, tinkamų "purvinųjų" bombų gamybai. Telefone bus radiacijos detektorius, GPS ir Interneto prievadas. Kol šiais telefonais aprūpinti policininkai patruliuos kaip kasdien miesto gatvėmis, telefonai automatiškai rinks duomenis ir centre atsiras radioaktyvumo žemėlapiai leidžiantys operatyviai nustatyti galima radioaktyvių medžiagų slėpimo vietas.

   Šio darbo LLNL buvo imtasi po to, kai buvo atkreiptas dėmesys į nelegalios prekybos radioaktyviosiomis medžiagomis augimą (žr. pav.). JAV muitininkai, budintys šalies oro ar jūrų uostuose jau seniai nešiojasi su savimi radiacijos detektorius. Bet miestuose nelegaliai turimos radioaktyvios medžiagos iki šiol yra sunkiai aptinkamos.

   LLNL inžinieriai rado šios problemos sprendimo būdą. Jie pavertė daugiafunkcinį internetinį mobilųjį telefoną bevieliu jutikliu, teikiančiu duomenis naujoviškam radiacijos stebėjimo tinklui, pavadintam RadNet.

Medžiagų, reikalingų bombų gamybai, kontrabandos kitimas.

   Telefonas netrūkiai perduoda radiacijos lygio rodmenis į centrinį kompiuterį. Telefone esantis GPS imtuvas nuolat pažymi tuos duomenis, nurodydamas, kur ir kada buvo matuota; iš tų duomenų yra sudaromi radiacijos lygio žemėlapiai.

   Didžiausia problema buvo pakankamai pigaus radiacijos detektoriaus sukūrimas. Tai pavyko padaryti pagerinus CdZnTe kristalų, iš kurių gaminami tokie detektoriai, kokybę. Kuomet į kristalą pataiko gama spindulių fotonas, jis išmuša iš savo vietų nemažai elektronų ir sukelia elektronų ir skylių porų kaskadą. Tie krūvininkai sąlygos elektros srovės atsiradimą kristale, prie kurio yra prijungta įtampa. Šitaip galima aptikti radionuklidus, išspinduliavusius tuos gama spindulius - cezį 137 arba kobaltą 60.

   LLNL inovacija buvo tame, jog jiems pavyko pagaminti padorius detektorius iš gana prastų ir todėl pigių CdZnTe kristalų. Juose paprastai yra daug defektų, dėl ko jais tekanti srovė yra labai triukšminga, silpna ir radiacijos sukurtas signalas yra sunkiai išskiriamas. Bet LLNL grupė padalino kristalą į 64 atskirus jutiklių "pikselius", kurių kiekvienas veikė lyg atskiras detektorius. 10 - 15 proc. blogų elementų signalai buvo paprasčiausiai atmetami, bet likusiųjų visiškai pakako tam, kad būtų pasiektas neblogas jautris.

   Grupė dabar stengiasi pagaminti jutiklį, galėsiantį dirbti ištisą parą maitinant telefono akumuliatoriumi. Dar šią žiemą turėtų prasidėti prototipų bandymai.