Fotografai mėgėjai, ištikimi tai keistai dėžutei su fokusuojančiu objektyvu išorėje ir šviesai jautria juostele viduje, yra nykstanti rūšis. Jų pamėgtosios kameros greitai visai išnyks ir labai nedaug kas jų pasiilgs.

   Jei norite mesti žvilgsnį į ateitį, nukeliaukite į Japoniją. Bet kurioje turistų pamėgtoje vietoje apie jus spragsės kamerų užraktais šimtai vietinių ir užsieniečių, bet tik retas jų turės tradicinį fotoaparatą. Daugelis naudosis savo mobiliaisiais telefonais su į jais įmontuotomis vaizdo kameromis. Kamerų technologija keičiasi labai sparčiai, todėl didžiausios naujovės mūsų dar tiktai laukia ateityje.

Vaizdo kamerų pardavimas (JAV)

   Bene svarbiausia yra tai, kad skaitmeninių kamerų dydis ir kaina krinta žemyn beveik sinchroniškai (žr. diagramą). Kita vertus, jų skyra - šviesai jautrią CCD matricą sudarančių vaizdo taškų - pikselių skaičius - šauna į viršų. Pirmosios butinės skaitmeninės fotokameros turėjo apie 300 tūkst. taškų, o šiandien net mobiliojo telefono kamera ir ta turi 3 megapikselius (3 milijonus pikselių), o profesionalams skirti aparatai gali turėti iki 16 megapikselių.

Skaitmeninių kamerų pardavimas, atsižvelgiant į skyrą.

   Didėjanti skyra sukelia rimtų problemų toliau miniatiūrizuojant techniką, nes geros skyros kamera be aukštos kokybės lęšių yra niekas. Kai kurie kamerų lęšiai yra sudaryti iš tuzino ar daugiau stiklinių komponentų ir turi sudėtingus židinio nuotolio keitimo mechanizmus. Kuomet viso tai dydį tenka sumažinti, kiekybė pradeda labai didinti kainą.

   Pirmos kartos skaitmeninėse kamerose su šia problema dar šiaip taip pavyko susidoroti. Joms pakako pigių fiksuoto židinio nuotolio lęšių, nes visi, artimi ir tolimi vaizdai buvo išskydę dėl prastos CCD lusto skyros. Bet didelės skyros kamerose, ypač kai jos darosi vis mažesnės, optikos reikšmė labai išauga.

   Problemą galėtų išspręsti naujoviški lęšiai, pagaminti ne iš stiklo, o iš skysčių. Užlašinkime vandens ant izoliuojančio plastiko paviršiaus ir jis sudarys sferišką lašą. Pakanka paviršių elektriškai įkrauti ir lašo forma pasikeis - toks reiškinys yra vadinamas elektrošlapinimu. Nuo to yra tik nedidelis žingsnis iki lęšio su elektriškai keičiamu židinio nuotoliu sukūrimo. Turint porą ar daugiau tokių lęšių įmanoma artinti ar tolinti vaizdus. Lyginant su tradiciniais lęšiais, naujieji prietaisai yra pigūs, lengvi, maži ir mechaniškai paprasti.

Skaitmeninių kamerų kainos ir skyros dinamika.

   Skystieji lęšiai idealiai tinka telefoninėms kameroms. Lione įsikūrusi prancūzų kompanija jau pasirašė kontraktą su Samsung dėl tokių lęšių sukūrimo, o kiti elektronikos milžinai, pavyzdžiui, Philips irgi atlieka panašius eksperimentus.

   Lęšį taip pat galima pakeisti šviesai jautrių diodų matrica, sukuriančia darinį, primenantį sudėtines vabzdžių akis. Šios technologijos pionieriai yra Jenoje (Vokietija) įsikūręs Taikomosios optikos ir tiksliosios mechanikos institutas. Jų pagamintas prototipas yra vos 0,4 mm storio ir, nors vaizdų skyra kol kas yra nedidelė, grupė tikisi sukurti "prilipdomas" kameras, leisiančias atpažinti veidus.

   Kitos kartos skaitmeninėse kamerose stebina ne vien jų dydis, bet ir galimybės. Kameros turės daug naujų taikymų. Pavyzdžiui, jos galės būti naudojamos kaip gudrūs kopijavimo aparatai, galintys ne tik skenuoti dokumentus, bet ir atpažinti juose esančius žodžius, ar kaip biometriniai prietaisai, atpažįstantys pirštų atspaudus.

   Matyt labiausiai ši technologija pakeis aukštos kokybės vaizdų apdorojimą. Kompiuteriai jau dabar leidžia iš skirtingais kampais nufotografuotų vaizdų sukurti trimačius veiksmo vietos modelius, o turinti pakankamos galios procesorių kamera galės tai padaryti iškart.