Atėnų olimpiada leido išvysti nemažai stebėtinų sportinių pasiekimų. Komentatoriai negailėjo pagyrų medalininkams ir rekordininkams. Kitaip tariant, žaidynės pateisino olimpinius "greičiau, aukščiau, stipriau" idealus. Po ketverių metų tas pat įvyks ir Pekine.

   O gal ir ne? Turi būti absoliuti riba, nustatanti kaip greitai žmogaus kūnas gali nubėgti 100 m, ar pats nuskrieti į tolį. Kur yra toji riba?

   Nors daugelis olimpinių sporto šakų jau priartėjo prie žmogaus galimybių ribų, o gal ir jas pasiekė, rekordai vis dar gerinami, nes sportininkai sumaniai naudojasi naujomis technologijomis. Kai kurie jų pasidarė taip nuo technologijų priklausomi, kad jų varžybos kartais primena Formulės 1 lenktynes, kuomet sprendžiama ne tai, kuris žmogus yra geriausias, o kuri technologija.

Dviračių sporto rekordininkas C. Boardmanas yra vienas iš naujųjų "aukštosio technologijos" atletų.

   Kai kuriose sporto šakose technologijos įtaka yra akivaizdi. Paimkime, pavyzdžiui, šuolius su kartimi. XX a. pradžioje šuolininkai naudojo bambukines kartis, todėl nieko keisto, kad jų pasiekimai buvo toli nuo S. Bubkos pasaulio rekordo 6,14 m. Vėliau kartys tobulėjo - pradžioje atsirado aliuminiai, o tuoj po to fiberglasiniai prietaisai. Todėl nuo 1912 m., kai buvo registruotas pirmas šuolio su kartimi rekordas, jis išaugo net 53 procentais. Šuolyje į aukštį šis skirtumas yra tik 23%, o į tolį - 18%.

   Matyt geriausiai tą tendenciją iliustruoja dviračių sporto pavyzdys. 1972 m. spalio mėnesį legendinis belgų dviratininkas Edis Merksas Meksike pagerino pasaulio valandos važiavimo rekordą iki 49 km 431 m. Vėliau Merkso rekordas kelis kartus buvo gerinamas patobulintais dviračiais važiavusių sportininkų, bet 2000 m. Tarptautinė dviračių sporto sąjunga nusprendė panaikinti visus technologijų suteiktus pranašumus ir vėl paliko galioti Merkso rekordą. Norintys jį pagerinti dabar privalo važiuoti tokiu pat dviračiu. Tų metų gale, jau pagal naujas taisykles, rekordą pagerino britų dviratininkas Chrisas Boardmanas. Bet jis fenomenalų Merkso pasiekimą viršijo tiktai 10 m - taigi pagerėjimas sudarė vos 0,02%. Visi vėlesni bandymai pagerinti rekordą nepavyko.

Taip, laikui bėgant, kito vyrų šuolių su kartimi ir šuolio į aukštį rekordai.

   Kitose varžybose, kuriose galima naudoti naujoviškus dviračius, tas pats Boardmanas pasiekė 56,375 rekordą, viršijantį Merkso rezultatą beveik 7 km. Taigi nuo 1970 m. technologija leido dviračių sporte rezultatus pagerinti apie 14 procentų. Naujos technologijos pakeitė ne tik sporto prietaisus; jos leido atletams gerokai padidinti jų treniruočių efektyvumą.

   Tai prasidėjo devintojo dešimtmečio viduryje, kuomet ištvermės reikalaujančių sporto šakų atstovai pradėjo naudoti širdies monitorius. Jie leido tiksliai nustatyti fizinį krūvį ir sumažinti jį tuomet kai tai pasidaro būtina. Jie neleidžia persitempti treniruotėse ir varžybose. Šiandien sunku būtų rasti pirmaujančius sportininkus, nenaudojančius širdies veiklos monitoringo prietaisų.

   Tai yra tik viena iš daugelio monitoringo technologijų. Dabar atletai pamažu yra apkraunami įvairiais matavimo prietaisais, leidžiančiais stebėti jo organizmo veiklą realiame laike. Tai yra bene vienintelis būdas iš geriausių sportininkų išspausti dar šiek tiek daugiau.

   Šiandienos atletai taip pat vis daugiau priklauso nuo maisto papildų, stebuklingų gėrimų ir gydančiųjų žolelių. Daugumos tų medžiagų (legalių ir nelegalių) naudingumo įrodymų beveik nėra. Bet tai ir nesvarbu - sportiniam elitui svarbiausias yra įsitikinimas, kad medžiaga veikia.

   "Tarptautinis sportas yra dideli paskalų namai," sako Peteris Radfordas, dirbantis Uxbridge universiteto (Anglija) sporto medicinos katedroje. "Pakanka išgirsti, kad varžovas pradėjo naudoti naujus maisto priedus, ir sportininkas pradeda juo sekti."

   Taigi, ar technologija ir farmacija dar palieka vietos grynai sportinei didybei? Taip, sako Radfordas. Jis tvirtina, kad rekordai gerėtų ir be dirbtinių įsikišimų. Viena to priežastis yra vis didesnė sporto globalizacija. "Kai buvo pasiekiami pirmieji rekordai, jie atspindėjo vien Vakarų Europos gyventojų sugebėjimus. Bet, kai sporte dalyvauja vis daugiau ir daugiau žmonių iš viso pasaulio, tikimybė atrasti naują žvaigždę padidėja."

   Net jei ir yra taip, ar kai kuriems sportams nevertėtų atsisakyti Formulės 1 taktikos ir grynos kovos dėlei neišmesti lauk naujųjų technologijų? Dauguma mano, kad to daryti neverta. "Olimpiniai idealai šių dienų pasaulyje nėra realūs", sako sporto psichologas Williamas Krameris iš Konektikuto universiteto. "Galite sektis idealais, bet vartotojų miniai reikia kuo įspūdingesnių reginių".