Kai JAV karinės oro pajėgos prieš dešimtmetį pradėjo kurti lėktuvo nešamą lazerinį ginklą buvo tikimasi, jog jis padės numušti "nepatikimų" šalių paleistas balistines raketas. Praėjo dešimt metų, išleista daugiau kaip 2 mlrd. dolerių, o jokių projekto rezultatų vis dar nematyti.

   Savo laiku lazerinio ginklo projektas atrodė kur kas realistiškesnis sumanymas nei Ronaldo Reagano pasiūlytoji "žvaigždžių karų" programa. Toje programoje buvo siūloma sukurti orbitinių kovos stočių laivyną. Kiekvienoje tokioje stotyje turėjo būti po 5 MW galios lazerį, galintį numušti branduolines raketas vos joms pakilus virš atmosferos.

   Tinkamos technologijos sukurti nepavyko. Kiekvienam tokiam lazeriui reiktų tonų cheminio kuro; per sekundės dalis jis privalėtų iššauti tūkstančius impulsų į už tūkstančių kilometrų judančius taikinius. Nedaug specialistų tikėjo, kad lazeriniai ginklai kada nors veiks. Paprasčiausiai, lazeriai nelabai tinka daiktų naikinimui - kulkos tai daro geriau negu pluošteliai. Bet Žvaigždžių karai pasirodė esąs nuostabiai geras blefas - Sovietų Sąjunga subyrėjo iki tol, kol Pentagonas privalėjo parodyti kokį nors naujojo ginklo pavyzdį.

   Lėktuve įrengto lazerinio ginklo kūrėjai turėjo kur kas kuklesnius tikslus. Šis ginklas privalėjo saugoti Ameriką ne nuo SSSR arsenalo, o nuo tokių šalių kaip Šiaurės Korėja netikėtų veiksmų. Tam turėjo pakakti septynių Boeingų, ginkluotų lazeriais, laivyno, kuris padidėjus politinei įtampai galėtų patruliuoti netoli tokios šalies pasiruošęs numušti bet kokią paleistą raketą.

   Atrodė, kad techniškai jokių kliūčių nėra. Taikiniai būtų vos už kelių šimtų kilometrų, o į Boeing 747 pakrauti lazerius ir jiems reikalingą cheminį kurą yra paprasčiau nei į erdvėlaivius.

   Problemos pradėjo aiškėti vos pradėjus lazerių bandymus. Paaiškėjo, kad sukonstruoti vamzdynus per lazerį srūvančioms dujoms yra sudėtingiau nei manyta. Šešis lazerius įrengti 747 viduje ir suvesti jų signalus į vieną galingą šviesos pluoštelį buvo tikimasi iki 2003 m. vasario mėnesio. Šis terminas seniai praėjo, bet rezultatas dar nepasiektas.

   Lazerių pluoštelių suvedimas nėra vienintelė problema. Problema lieka ir didelis lazerinės įrangos svoris, galintis pažeisti lėktuvo balansą ore. Neaišku, ar pavyks skrendančiame ir vibruojančiame lėktuve stabilizuoti pačią lazerio veiką. Tik tuomet, kai šie klausimai bus išspręsti, bus galima kilti į orą ir pradėti tikruosius bandymus.

   Terminai žlunga, o išlaidos didėja. Pradinė projekto sąmata buvo 1 mlrd. dolerių, dabar ji jau siekia 2,6 mlrd. Be to, kyla abejonių ar toks lazeris kam nors išvis tiktų. Tarpkontinentinės balistinės raketos paleidimas į JAV teritoriją nebūtų pats protingiausias žingsnis, nes iškart būtų aišku, kuri šalis ją paleido, kuri šalis dabar turi laukti siaubingo atsako. Branduolinę galvutę nugabenti kur reikia galima kur kas paprasčiau , pavyzdžiui, paleidus nedidelio nuotolio raketą iš laivo. Šiuo atveju lėktuve esantis lazerinis ginklas niekuo negalėtų padėti.