Izraelis sudarė slaptus milžiniško vandens nudruskinimo stoties, teiksiančios geriamą vandenį Vakarų Kranto teritorijoje gyvenantiems palestiniečiams, planus. Žydai tikisi, kad šis projektas leis jiems visai nustumti būsimą Palestinos valstybę nuo skurdžių regiono gėlo vandens resursų dalybų.

   Prieš dešimtmetį Osle pasirašyta sutartis keturis penktadalius Vakarų kranto vandens atidavė Izraeliui, nors jį teikiantys šaltiniai daugiausiai yra palestiniečiams priklausančioje teritorijoje.

   Pagal naująjį planą, jūros vanduo bus nudruskinamas prie Cezarėjos, o po to pumpuojamas į Vakarų krantą, kur vamzdynu bus paskirstomas didesniems miestams ir iki 250 kaimų. Izraelis , kuris nori, kad projektą finansuotų JAV, garantuotų saugią vandens kelione savo teritorija, už tai tikėdamasis sutarties, leisiančios ir toliau jam naudotis Vakarų kranto resursų liūto dalimi.

Geriamo vandens atsargos.

   Hidrologai sako, kad kubinis metras tokiu būdu gauto vandens, kurį reiktų pakelti į 1000`m aukštį virš jūros lygio, kainuotų apie 1 dolerį. Kyla klausimas, ar vidutinė palestiniečių šeima sugebės už jį susimokėti. Be to yra kvaila pajūryje nudruskinti vandenį ir po to pumpuoti jį į kalną, kai ten pilna tris kartus pigesnio požeminio vandens.

   Vandens tiekimas yra viena iš nedaugelio sričių, kur Izraelio ir Palestinos bendradarbiavimas nenutrūko ir prasidėjus intifadai. Kasdien Vakarų krante dirbantys palestiniečių inžinieriai padeda taisyti Izraeliui priklausančius vamzdynus, ir atvirkščiai. Bet palestiniečiai jaučia netikrumą, dėl aiškėjančių žydų pretenzijų į jų vandenį.

   Palestinai verkiant reikia daugiau vandens. Pagal Oslo sutartį jie iš visų šaltinių kasmet kiekvienam asmeniui gauna po 57 kubinius metrus vandens. Izraelyje šis skaičius yra 246 kubiniai metrai žmogui per metus.

   Šiame regione svarbiausi resursai yra Vakarų kranto vandeningais horizontas; Jordano upė, prasidedanti Golano aukštumose ir tekanti į Galilėjos ežerą, kur jos vandenį pasiima Izraelis bei pakrantės vandeningasis horizontas - vis labiau užterštas rezervuaras, kuris tęsiasi į pietus iki pat Gazos ruožo.

   Metams bėgant Izraelis išmoko labai efektyviai panaudoti vandens resursus. Nuo devintojo dešimtmečio jis naudoja išvalytus išmetamuosius vandenis drėkinimui. Šiemet Izraelis pasirašė sutartį su Turkija, iš kurios gabensis vandenį tankeriais.

   Tuo tarpu Gazoje gyvenantys palestiniečiai priklauso vien nuo mažų šulinių. Vandens lygiui krintant, horizontas vis labiau užteršiamas sūraus jūros vandens. JT mokslininkai sako, kad po 15 metų Gaza nebeturės geriamo vandens.