Erdvėlaiviams gresia metalo šiukšlės

   Apie Žemę skrieja daugiau kaip 100 000 metalo dalelių, galinčių sukelti nelauktą pavojų erdvėlaiviams. Tų dalelių skersmuo yra nuo 5 mm iki daugiau nei 50 mm; jos buvo išmestos iš sovietinės eros palydovų ir dabar yra susitelkusios maždaug 900 km atstumu nuo planetos paviršiaus nutolusioje orbitoje.

   Toje orbitoje šiuo metu skrieja tik nuotolinio stebėjimo ir telekomunikacijų palydovai. Šatlai, kurie yra kur kas labiau pažeidžiami tų greičiai lekiančių dalelių, skraido daugiau nei dvigubai žemiau. Bet laikui bėgant dalelės praras aukštį ir nusileis pavojingai žemai. Yra žinoma, kad kelių milimetrų skersmens dalelė gali palikti skylę šatlo sparne ir sukeltų katastrofą, panašią į tą, kokia pernai ištiko Columbiją.

   Gana ironiška, bet tos metalo dalelės atsirado besistengiant išvengti radioaktyvaus žemės paviršiaus užteršimo. Kosminės eros pradžioje ir JAV, ir SSSR buvo sukūrusios kompaktiškus palydovams skirtus branduolinius reaktorius. Pirmas amerikiečių reaktorius buvo pakeltas orbiton 1965 m., o Sovietų Sąjunga tarp 1967 ir 1988 m. paleido 31 reaktorių maitinamą vandenyno stebėjimo palydovą RORSAT, iš 300 km aukščio stebėjusius laivų judėjimą. Palydovui baigiant savo amžių jis turėjo būti pakeliamas į 900 km aukštį, tačiau 1978 m. palydovas Kosmos 954 to nesugebėjo padaryti ir krisdamas paskleidė virš Kanados radioaktyvias šiukšles.

   Siekdami jog toks dalykas nebepasikartotų, sovietiniai inžinieriai vėliau sukonstravo palydovus, kurie katapultuoja savo reaktorius. Buvo manoma, kad tai bus atliekama aukštojoje parkavimo orbitoje, bet ypatingais atvejais reaktorius galima išmesti ir žemoje orbitoje.

   Dabar 900 km aukštyje skrieja 16 sovietinių reaktorių liekanos. Iš sutrūkusių reaktorių vamzdžių erdvėn pateko reaktoriaus aušinimui naudotas skystas natrio ir kalio lydinys. Jis kietėja esant -12 oC temperatūrai. Manoma kad tokio šaldiklio išvis buvo 164 kg ir tie kilogramai dabar suskilo į 116 000 dalelių. Net ir 900 km aukštyje daleles veikia oro pasipriešinimas. Manoma jog diduma mažesnių už 5 mm dalelių jau nukrito į atmosferą.


Mokslo įdomybės