Kai kurie ekspertai baiminasi, jog teroristai bando pasigaminti termobarines ir kuro-oro bombas, kurios galėtų turėti dar baisesnį poveikį kaip tradiciniai sprogmenys.

   Kanados gynybos mokslą koordinuojanti agentūra DRDC į šį pavojų pasižiūrėjo tiek rimtai, kad nusprendė pati bandyti termobarinius įtaisus ir ieškoti gynybos nuo jų būdų. JAV jūrų pėstininkai naudoja kompiuterizuotus karinius žaidimus bandydami sukurti tokią taktiką, kuri leisti iki minimumo sumažinti žalą, atsirasiančią jei teroristai tokiose šalyse kaip Irakas panaudotų termobarines bombas.

   Šiuose įrenginiuose nedidelis sprogmenų kiekis sukuria oro ir sprogmenų mišinį. Po to arba antrasis detonatorius sukelia antrąjį sprogimą (kuro-oro sprogimas), arba tas mišinys pats sprogsta savaime reaguodamas su oru (termobarinis sprogimas). Atsiradusi smūginė banga ne tokia stipri kaip tradiciniame sprogime, bet ji gali sukelti daugiau žalos nes ji trunka ilgiau ir, svarbiausia, kur kas lėčiau slopsta tolstant nuo sprogimo centro.

   Po pagrindinio sprogimo susidaro dalinis vakuumas, sukuriantis įsiurbimo efektą, sustiprinantį griaunantį bombos poveikį - dėl to tokia bomba dar vadinama vakuumine. Uždarose ertmėse bombos taip pat sunaudoja visą ten esantį deguonį ir sukuria kenksmingus dūmus, todėl pradinį sprogimą pergyvenę asmenys gali dėl to uždusti.

   Apie termobarinių sprogimų galią liudija nemažai pramoninių avarijų - šiemet Irane įvykęs milžiniškas sprogimas, įvykęs nuo bėgių nuvažiavus traukiniui su benzinu, irgi yra siejamas su kuro-oro mišinio detonacija.

   Sovietų Sąjunga buvo sukūrusi didelį termobarinių ginklų arsenalą, kurį Rusija panaudojo 1999 m. Čečėnijos kare. JAV specialistai, apklausę rusų karininkus ir čečėnus, padarė išvadą, kad šie ginklai gali žudyti bunkeriuose pasislėpusius žmones ir griauti nepakankamai sutvirtintus pastatus. Aukų negali apsaugoti nei sienos, nei betoniniai paviršiai.

   Visa tai paskatino JAV 2001 m. Afganistane išbandyti "urvų griovėją" BLU-118. Po to buvo sukurta ir daugiau termobarinių ginklų, tokių kaip Irake naudota prieštankinė raketa "Hellfire" (pragaro ugnis). Apie šiuos ginklus buvo nemažai rašyta spaudoje. Termobarinė Hellfire bomba gali sunaikinti pirmąjį pastato aukštą nepažeisdama virš jo esančių patalpų.

   Yra tam tikrų požymių jog teroristai taip pat bando pasigaminti termobarinius ginklus. Pavyzdžiui, 2002 m. Tunise sinagogos sprogdinimui buvo panaudotas benzovežis. Iš to, kaip jis buvo užminuotas, ekspertai daro išvadą, jog tai darę žmonės jau nemažai žinojo apie kuro-oro mišinio sprogimus.

   CŽV agentai Kolumbijoje iš airių IRA narių įsigijo kuro-oro bombos brėžinius, kas rodo, kad panašios instrukcijos jau cirkuliuoja tarp teroristų.

   Apsaugoti nuo tokių sprogimų pastatus bus itin sunku. Užminuoto automobilio sprogimas daugiausiai žalos padaro tada, kai savižudžiui pavyksta priartėti prie pat taikinio. Saugantis nuo to svarbiausi pastatai yra aptveriami betoninėmis užtvaromis. Jeigu būtų panaudotos termobarinės bombos, tokia užtvaras tektų įrengti gerokai toliau.

   Teroristams netgi nebūtina patiems kurti bombas - jie gali juos įsigyti juodojoje rinkoje. Rusai jau daug metų naudoja termobarinius užtaisus minosvaidžiams Šmel. Juos galima gauti juodojoje rinkoje - pasirodė, pavyzdžiui, kad juos turi partizanai Konge.