Žmonės, galintys pasipriešinti ŽIV, turi mutaciją, neleidžiančią organizmui gaminti baltymų, prie kurių prisikabina virusas. Mutacija apsiriboja tik apie 10 proc. europiečių, todėl mokslininkai linkę manyti, kad ji atsirado gana nesenai, prieš kokius 700 metų.

Atsiradusi prieš kokius 700 metų mutacija neleidžia organizmui gaminti baltymų, prie kurių prisikabina virusui.

   Kai kurie tyrėjai sako, kad ši mutacija galėjo padėti apsisaugoti nuo buboninio maro epidemijos, kadaise nusiaubusios Europą. Tuo tarpu Berklio universiteto Kalifornijoje genetikai teigia, kad ji saugojo ne nuo maro, o nuo raupų. Geografinis raupų paplitimas gerai atitinka mutacijų pasikartojimo dažnį Senajame žemyne. Be to raupai tinka ir tuo požiūriu, jog genų mutacijos išlieka tuomet, kai juos yra naudingos: buboninis maras nustojo būti svarbia mirties priežastimi prieš kokius 250 metų, tuo tarpu raupai egzistavo iki 1977 m. Dar daugiau, marą sukelia bakterijos, o raupai prasideda nuo RNR paremto viruso, panašaus į ŽIV.