Veneros praėjimas

   2004 m. birželio 8 d. penki milijardai žmonių galės stebėti vaizdą, kurio nėra regėjęs nei vienas dabar gyvenantis - Veneros planeta praeis pro saulės diską. Paskutinįjį kartą taip buvo nutikę 1882 m.

   Pats šitas reiškinys truks apie 6 val. ir bus matomas iš beveik visų pasaulio vietų, išskyrus kelias vietas Ramiajame vandenyne ir apie jį. Turint atitinkamą, akis saugantį filtrą, panašų į naudotus stebint paskutinįjį saulės užtemimą, Venerą bus galima matyti kaip apvalią juodą dėmę, slenkančią šviesiu saulės paviršiumi.

   Pirmą kartą astronomai stebėjo Veneros praėjimą 1639 m., o nuo to laiko jų tebuvo keturi. Jie vyksta poromis, atskirti per 8 metus, o porą nuo poros skiria apie 120 metų. Po šiemetinio, kitas praėjimas įvyks 2012 m.

   Veneros praėjimai visuomet labai domino astronomus. Anglų astronomas Edmundas Halley suprato, jog pagal laiką, kurio Venerai reikia pralėkti saulės diską stebint tai iš įvairių pasaulio vietų, naudojant paprastą geometriją yra įmanoma suskaičiuoti atstumą iki saulės. Tai, savo ruožtu, leido astronomams nustatyti visų planetų orbitų parametrus.

   Tai žinodami 1761 ir 1769 m. mokslininkai keliavo į tolimiausius pasaulio pakraščius siekdami ten išmatuoti Veneros praėjimo trukmę. Kai kurios tokios ekspedicijos baigėsi labai nelaimingai. Įgulos nariai žūdavo patekę į tuomet vykusių anglų karų su prancūzais kryžminę ugnį. Kiti mirė nuo epidemijų ar tapo karo belaisviais. Dar kiti galų gale pasiekdavo savo kelionės tikslą laiku, bet pamatydavo, kad dėl apniukusio dangaus visas jų vargas buvo beprasmis. Vienas prancūzas grįžo namo po beveik 12 metų ir sužinojo, kad giminės, pamanę, kad jis jau miręs, išpardavė visą jo nuosavybę.

   Tačiau kai kuriems, įskaitant ir britų tyrinėtoją James Cook'ą, kuris 1789 m. praėjimo metu buvo Taityje, pavyko atlikti puikius matavimus. Suderinus jo rezultatą su 1761 m. gautais duomenimis, astronomams pavyko pirmą kartą tiksliai išmatuoti atstumą iki saulės. Rezultatas tik 1 proc. skiriasi nuo šiuolaikinės vertės - 149 598 000 km - kuri buvo gauta modernių radarų pagalba.


Mokslo įdomybės