"Biologinis terorizmas yra mūsų ateitis, o raupai kelia pačią didžiausią grėsmę", įsitikinęs Kenas Alibekas, kadaise vadovavęs SSSR biologinio ginklo programai, o dabar yra firmos Advanced Biosystems viceprezidentas. Alibekas buvo vienas iš 200 epidemiologų ir tropinių susirgimų žinovų, kurie spalio mėnesį buvo susirinkę į konferenciją Ženevoje aptarti to, kaip reiktų ruoštis teroristų sukeltoms epidemijoms. JAV jau paskelbė savo planą - palaipsniui vakcinuoti 10.5 milijono žmonių.

   Bet dalis mokslininkų nemato pakankamai daug įrodymų, galinčių pagrįsti tokios masinės vakcinacijos būtinybę. Visas planas remiasi matematiniais modeliais, bandančiais modeliuoti epidemijos plėtrą. Problema tame, jog modeliuose galima naudoti tik duomenis, kurie iki 1977 m. buvo surinkti Afrikoje, kur paskutinį kartą buvo pasireiškę raupai. Šiandien virusas gali elgtis visiškai kitaip, todėl modeliavimo rezultatai gali būti labai netikslūs.

   Pats baisiausias scenarijus yra "Tamsioji žiema", kurią dažnai mini JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas. Pagal šį scenarijų, vienu metu užpuolus tris didelius prekybos centrus nuo ligos gali mirti milijonas, o būti užkrėstais trys milijonai žmonių.

   Daug mokslininkų sako, kad toks scenarijus yra perdėtai kraštutinis. Daugiausiai ginčijamasi dėl infekcijos sklidimo greičio. Tamsioji žiema numato, kad kiekvienas infekuotas žmogus perduos virusą 10 kitų ir netgi savo palikuonims per kelias kartas. Tačiau epidemiologai tokių tendencijų nėra stebėję. Raupai labai retai persiduoda daugiau kaip 2-3 žmonėms, sako epidemiologas Michaelis Lane. Dar daugiau, virusas nepersiduoda kol yra nepastebimi ligos fiziniai simptomai. Iki to laiko, sako Lane, žmogus pasijus taip prastai, kad bus priverstas gulėti lovoje.

   Taigi, Lane mano, kad vietoje milijonų pakaktų vakcinuoti tik susirgusiųjų artimuosius - apie 40 000 žmonių - o po to skiepyti tuos žmones, kurie turėjo kontaktą su ligoniu (vakcina efektyviai veikia net po keturių dienų po užsikrėtimo).

   Masinio vakcinavimo šalininkai taip pat remiasi keliais atvejais, kai raupai sklido labai lengvai. 1970 m. jaunas inžinierius, praleidęs tam tikrą laiką Pakistane, grįžo namo į Meschede miestelį Vokietijoje. Netrukus jis nukeliavo į ligoninę su gripą primenančiais simptomais. Gydytojai jam greitai diagnozavo raupus, bet iki tol užsikrėtė dar 19 kitų žmonių. Pats keisčiausias buvo žmogaus, kuris trumpam užėjo į ligoninės priimamąjį, suprato patekęs ne ten ir vėl išėjo, atvejis. Sergantis inžinierius labai kosėjo, kas nėra įprastas simptomas, bet labai paskatino viruso perdavimą kitiems. Niekas taip ir nesužinojo, ar ta raupų atmaina buvo neparastai stipri, ar tik pacientai buvo itin silpni.

   Kita epidemija įvyko 1963 m., kai jaunuolis, pabuvojęs Indijoje, pasigavo raupus grįždamas namo į Lenkiją. Kol po kelių savaičių sveikatos apsaugos pareigūnai susigaudė susidūrę su raupais, jau buvo užkrėsti 99 kiti žmonės. Stabdant epidemiją teko vakcinuoti 8 milijonus žmonių, nors visi jie jau buvo skiepyti nuo raupų vaikystėje.

   Plačios vakcinacijos šalininkai laikosi savo nuomonės. Nors visi sutinka, kad panašus teroro aktas yra mažai tikėtinas, bet kokia, net ir pati mažiausia epidemija sukeltų sunkias ekonomines ir psichologines pasekmes. Alibekas mano, kad masinė vakcinacija padėtų užtverti kelią chaosui, kuris kiltų tokiu atveju. Atrodo, kad šalys, norinčios apsiginti nuo raupų atakos turės balansuoti tarp mokslo ir baimės.