Du stebėtinai sėkmingi NASA zondų nusileidimai Marse šį mėnesį, pagaliau davė progą šiai kosmoso tyrimų agentūrai kiek atsigauti po praėjusiais metais įvykusios erdvėlaivio Columbia katastrofos. Gali būti, kad dabar pavyks pakeisti Raudonosios planetos, kaip kosminių zondų žudikės reputaciją.

   Iki šiol tik 1 iš 4 į Marsą pasiųstų nusileidimo įtaisų sugebėjo sėkmingai pasiekti planetos paviršių (žr, lentelę). Bet Spirit (sausio 4 d.) ir Opportunity (sausio 24 d.) sklandūs nusileidimai, įvykę iškart po to, kai europiečiai prarado savąjį zondą Beagle 2, sukėlė nemažą entuziazmo bangą tarp kosmoso tyrimams pasišventusių mokslininkų ir inžinierių.

Įtaisų siuntimo į Marsą chronologija (rausva - nesėkmingos misijos, žalsva - sėkmingos).

   Ligšiolinės nesėkmės tik rodo, kaip yra sunku saugiai nusileisti Marse. NASA inžinieriai sako, kad tai kur kas sudėtingiau nei leistis Mėnulyje - labiausiai dėl planetos atmosferos. Oro trinties sukeliamas karštis nesunkiai sudegins prastai sukonstruotą zondą, o stiprūs vėjai ir smėlio audros gali nukreipti jį nuo numatyto kurso.

   Spirit ir Opportunity nusileidimo sėkmę užtikrino daugelis idealiai suveikusių prietaisų. Iš viso aparatams leidžiantis buvo iššauta po 37 pirotechninius užtaisus, skirtus atsiskyrimui nuo kosminio laivo, parašiuto išskleidimui, karščio apsaugos išmetimui ir oro pagalvių pripūtimui. Vos per 6 min aparatams teko atlaikyti 20g perkrovą, o jų greitis nuo 20 000 km/h turėjo sulėtėti iki nulio Marso paviršiuje. Žmogui tai būtų nepakeliamos sąlygos, bet aparatai tam ir buvo kuriami.

   Po nusileidimą lydėjusio džiaugsmo protrūkio prasidėjo tikrasis darbas. Pradžioje teks atlikti eilę testų ir kitų veiksmų, po kurių 1,5 aukščio marsaeigis nuvažiuos nuo nusileidimo platformos. Tai užtruks apie 10 m; Spirit šias procedūras jau atliko. Tik tuomet zondai galės pradėti savo svarbiausiąją užduotį - priartėti prie Marso paviršiuje esančių uolienų ir tirti jas įvairiais prietaisais.

   Pirmosiose Spirit atsiųstose nuotraukose šalia uolienų matyti keli lygaus paviršiaus, stačių kraštų įdubimai, matyt atsiradę dėl meteoritų smūgių. Jei taip yra iš tikro, tai būtų kiekvieno geologo svajonė: turėti teritorijos geologinės istorijos skerspjūvį. Bet, nors ir labai norėtųsi prie jų pasiųsti marsaeigį, tai gali būti labai rizikinga. Paviršius toje vietoje panašus į sudarytą iš smulkios, dulkes primenančios medžiagos, todėl aparato ratai gali joje nesunkiai įstrigti.

   Tuo tarpu pagal planą vyksta ir Mars Explorer orbitinės stoties - pirmosios Europos kosmoso tyrimo agentūros ekspedicijos į Marsą - darbas. Ši stotis jau atsiuntė į Žemę poliarinių Marso kepurių nuotraukas, kuriose pirmąkart aiškiai matyti jas dengiantis ledas. Šiuo metu visas dėmesys yra sutelktas į Spirit siunčiamus Marso kraštovaizdžius. Kadaise, tolimoje Marso istorijos epochoje toji vieta galėjo būti ežero dugnu, todėl gal pavyks sužinoti, kiek daug ir kaip ilgai Marsas yra turėjęs vandens.