Ar mažos juodosios bedugnės nelyja per Žemės atmosferą? Tai yra visiškai įmanoma, sako grupė fizikų. Jie mano, kad šitaip galima paaiškinti per pastaruosius 30 metų kalnų viršūnėse atliktų eksperimentų rezultatus.

   Įprastinės juodosios bedugnės susidaro tada, kai savo gyvavimo gale sprogsta žvaigždės. Sunki žvaigždės šerdis gali susispausti į labai tankų "singuliarumą", kurio gravitacijos jėga yra tokia stipri, jog niekas, netgi šviesa, negali ištrūkti.

   Jei kai kurių fizikų mėgstamos papildomų matavimų teorijos yra teisingos, gali būti, kad juodosios bedugnės gali atsirasti ir tuomet, kai didelės energijos kosminių spindulių dalelės susiduria su Žemės atmosferoje esančiomis molekulėmis. Tokios juodosios bedugnės bus labai mažytės; jų masė tebus apie 10 mg. Be to jos bus tokios nestabilios, jog sprogs ir paskleis spiečių elementarių dalelių per milijardines milijardinių milijardinių sekundės dalis.

   Theodore Thomas, Kretos universiteto Hieraklione (Graikija) fizikas ir jo kolegos rusai Andrejus Mironovas ir Aleksejus Morozovas pamanė, ar tokios mini juodosios bedugnės negalėtų paaiškinti keistų stebėjimų, atliktų naudojant kosminių spindulių detektorius Bolivijos ir Tadžikistano kalnuose. Detektoriai užfiksavo ištisus elementarių dalelių kaskadus, pasipilančius atmosferoje kai į ją krinta didelės energijos kosminiai spinduliai.

   1972 m. Anduose stovintis detektorius užregistravo mistiškus signalus. Skirtingai nei normalūs kosminių spindulių dūžiai, šie sukėlė kaskadą, kuriame buvo labai daug įkrautų, kvarkų pagrindo dalelių, o detektoriaus apačioje dalelių buvo užregistruota daug daugiau nei viršutinėje dalyje. Dėl pastarosios aplinkybės reiškinys buvo pavadintas "Kentauru", nes jo vaizdas kiek priminė iš mitologijos žinomą sutvėrimą su maža galva ant didelio kūno, pusiau žmogų, pusiau arklį.

   Tuo to laiko virš 40 Kentaurų buvo užregistruota Bolivijoje ir Tadžikistane. Buvo pasiūlyti keli paaiškinimai: vienuose teigta, kad tai atsitinka į detektorius pataikius keistiems kvarkams, kiti aiškino stebėjimus nelauktu stipriosios sąveikos jėgų pasireiškimu labai didelėse energijose.

   Bet tai galima paaiškinti ir sprogstančiomis juodosiomis bedugnėmis. Grupė paskaičiavo, kad detektoriaus užfiksuotas vaizdas gali atitikti netoliese susprogusią mini juodąją bedugnę.

   Jeigu jie pasirodys esą teisūs, sulauksime netikėtų pasekmių. CERN greitintuve Ženevoje greitai bus galima pagal užsakymą kepti juodąsias bedugnes. Didysis hadronų kolaideris, kuris bus paleistas 2007 m., turės pakankamą energiją ir galės kasdien sukurti po kelis tūkstančius juodųjų bedugnių.