Indoeuropiečių kalbas po pasaulį prieš 8000-9500 metų paskleidė ne raiteliai, bet žemdirbiai. Ši išvada, kuri buvo padaryta naudojant evoliucinės biologijos metodus kalbų analizei, padės išsiaiškinti seniai ginčijamą klausimą, kaip atsirado šios kalbos.

   Viena teorija sako, kad indoeuropiečių kalbų ekspansija prasidėjo prieš 6000 metų, tada, kai Europą užkariavo kurganų kultūros raiteliai, prieš tai gyveną pietų Rusijos stepėse. Bet kita teorija aiškina, jog kalbos plito kartu su tobulesniais žemdirbystės metodais, atsiradusiais Anatolijos regione, ten, kur šiandien yra Turkija.

   Norėdami pabaigti šiuos debatus Russellas Gray'us ir Qyentinas Atkinsonas iš Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) išanalizavo daugiau kaip 2000 bendrašaknių žodžių iš 87 indoeuropiečių kalbų, tame tarpe iš anglų ir gujarati kalbų. Manoma, kad bendrašakniai žodžiai turi bendrą istoriją, nes išlikusi panaši jų forma ir reikšmė. Iš šių žodžių grupių mokslininkai sudarė indoeuropiečių kalbų genealoginį medį. Po to jie išmatavo, kaip kalbos kito išilgai kiekvienos šakos ir įvertino, kada kiekviena kalba atsiskyrė (Nature, vol. 426, p. 435).

   Jie daro išvadą, kad skilimas prasidėjo prieš 800 ar 9000 metų, o tai atitinka Anatolijos teoriją. Kurganų teorijos nurodomo skilimo datos mokslininkams nepavyko gauti, kaip jie besistengė perdarinėti savąjį medį.