Spalio mėnesį sėkmingai pasibaigęs pilotuojamas skrydis į kosmosą iškart sutvirtino Kinijos, kaip supervalstybės statusą. Jis ne tik tapo nacionalinio pasididžiavimo šaltiniu ir parodė šios šalies karinio potencialo dydį, bet ir gali nemažai paskatinti šalies ūkio vystymąsi.

   Kinijos vyriausybė tikisi, kad kosmoso tyrimų programa gerokai pakels technologiškai sudėtingos Kinijos produkcijos reputaciją tarptautinėse rinkose, sustiprins šalies diplomatų ir verslininkų pozicijas. Ji taip pat mano, kad kosminės technologijos yra būtinos siekiant prilygti Vakarų valstybėms ar Japonijai. Nemažos viltys siejamos ir su tuo, kad pilotuojamųjų skrydžių programa pakels Kinijoje atliekamų kompiuterijos, medžiagų mokslo ir elektronikos tyrimų lygį.

   Kinija slepia šiai programai skiriamą lėšų sumą, tačiau analitikų vertinimu iki šiol ji savo kosminėms programoms yra išleidusi apie 2,2 mlrd. dolerių. Tai yra labai daug šaliai, kuriai Jungtinių Tautų paruoštame Išsivystymo indekse praėjusiais metais buvo skirta 96 vieta ir kuri kasmet gauna apie 1,8 mlrd. dolerių pagalbos iš užsienio. Bet tai dar kartą parodo, kad kinai labai rimtai žiūri į kosminius tyrimus.

   Daug kas įtaria, kad svarbiausioji viso to priežastis yra Kinijos noras padidinti savo karinį potencialą. Nekelia abejonių, kad kinų kosminė ir karinė programos yra tampriai susijusios tarpusavyje. Nemažai kosmoso tyrimams naudojamų technologijų yra labai panašios į tas, kurios yra reikalingos balistinėms raketoms, pernešančioms branduolines galvutes. Kinijos erdvėlaivis Chang Zheng-1 buvo sukurtas karinės raketos DF-4 pagrindu. Balistinės raketos DF-5 buvo panaudotos leidžiant nepilotuojamus dirbtinius palydovus ir patį kosminį laivą Shenzhou.

   Anot kinų kosminės programos žinovo Sibing He iš Guangzhou universiteto, erdvėlaiviai Shenzhou jau buvo naudojami pakeliant į orbitą karinius žvalgybos įrenginius. Shenzhou-4 buvo prietaisai, skirti radarų ir telekomunikacinių signalų registravimui, o Shenzhou-5 turėjo kamerą, galinčią Žemės paviršiuje išskirti vos 1,6 m skersmens objektus.

   Nors Kinija visą laiką pasisakydavo už JT sutartį, draudžiančią kosmose dislokuoti ginklus, jos specialistai jau 10 metų kuria prieš palydovus nukreiptus ginklus. Kinija jau yra sukūrusi didelės galios lazerį, galintį išvesti iš rikiuotės svetimų palydovų sensorius, bei kosmoso sekimo tinklą, stebintį savus ir svetimus palydovus.

   Mažiau aišku tai, ko kinų kariškiai tikisi iš kosmose skraidančių žmonių. Daugelį karinių tikslų jie puikiausiai gali įgyvendinti panaudodami vien nepilotuojamus skrydžius. Kinija jau dabar turi palydovus, skirtus telekomunikacijoms, žvalgybai, oro prognozėms ir navigacijai. Atrodo, kad pilotuojamųjų skrydžių programoje Shenzhou kariškių interesai yra labai riboti. Svarbiausias šios programos tikslas yra šalies tarptautinio prestižo gerinimas.