Paprasta, bet labai sumani idėja gali mums pagaliau leisti sulaukti tikro "elektroninio popieriaus". Jeigu taip įvyktų, galėtume turėti daugkartinio naudojimo laikraščius su judančiais vaizdais ir lanksčius, į ritinėlį susukamus bevielius displėjus.

Kaip vyksta vaizdo elemento perjungimas iš "tamsios" būsenos į "šviesią".

   Iki šiol visos e-popieriaus pagaminimo pastangos atsiremdavo į palyginti lėtus vaizdo elementus - vaizdų popieriuje nebuvo įmanoma perjunginėti tiek greitai, kad to pakaktų animacijų ar video rodymui. Be to ir vaizdų, ypač spalvinių, ryškis buvo prastesnis nei buvo tikimasi. Tačiau dabar kompanijoje Philips dirbantys inžinieriai Robertas Hayes ir BJ Feenstra paskelbė idėją, kuri, jų teigimu, leis abi problemas įveikti vienu ypu.

Spalvoto vaizdo formavimas.

   Naujajame displėjuje yra panaudotas reiškinys, vadinamas elektrodrėkinimu, kai, prijungus įtampą prie normaliomis sąlygomis vandenį atstumiančio paviršiaus, jis pradeda jį traukti. Kiekvieną vaizdo elementą sudaro mažytė kamera su skaidriu, vandenį atstumiančiu pagrindu, padėtu ant ryškaus balto padėklo. Kameros dugne yra padedamas mažytis juodos ar kitos spalvos alyvos lašelis, o visa kamera pripildoma vandens. Kai alyva pasklinda ir padengia kameros dugną, baltame padėklo fone atsiranda juodas ar monochrominis vaizdo elementas.

   Tačiau, jeigu prie elektrodo, sujungto su vandenį atstumiančiu pagrindu, yra prijungiama įtampa, vanduo tą pagrindą greitai sušlapins ir nustums alyvą į kurį nors vieną kameros kampą. Baltas fonas yra atidengiamas ir atsiranda baltas vaizdo elementas. Tokį gero kontrasto displėjų jau galima perjunginėti video taikymams pakankama sparta.

   Kitose e-popieriaus technologijose buvo naudojami vaizdo elementai su nedidelėmis, skystyje kybančiomis dalelėmis. Xerox dukterinėje įmonėje Gyricon sukurtame e-popieriuje yra naudojami mažyčiai rutuliukai, kurių viena pusė yra balta, o kita juoda. Sukiojant rutuliukus galima sukurti įvairius monochrominius vaizdus. Kita vertus, firma E-ink yra sukūrusi vaizdo elementus, kuriuose yra neigiamai įelektrintų juodų dalelių ir teigiamai įelektrintų baltų dalelių. Elektriniu lauku yra kontroliuojama, kurios spalvos dalelės bus vaizdo elemento paviršiuje. Bet abiejose šiose technologijose vaizdo keitimas yra pakankamai lėtas, todėl jos netinka video vaizdų atkūrimui.

   Elektrodrėkinimo atveju vaizdo elemento būsena persijungia pakankamai sparčiai - per maždaug 10 ms, o tai leidžia keisti vaizdus displėjuje 100 Hz dažniu. TV kokybės vaizdams gauti pakanka vos 25 Hz. Be to didelis drėkinamųjų displėjų atspindžio koeficientas leidžia gauti labai kontrastiškus vaizdus, o naująją technologiją naudojantys spalviniai displėjai yra keturis kartus ryškesni už skystųjų kristalų (LCD) ekranus ir dukart ryškesni už konkuruojančias e-popieriaus technologijas.

   Gaminant spalvinius displėjus kiekvienas vaizdo elementas yra padalijamas į tris sekcijas. Kiekvienoje sekcijoje yra po du skirtingomis pradinėmis spalvomis nudažytos alyvos lašai, kurių vienas dengia kameros dugną, o kitas - jos viršų. Kiekvienos sekcijos viršuje dar yra filtras, išskiriantis trečiąją pirminę spalvą.

   Kuomet abu alyvos lašai yra pasklidę atitinkamuose paviršiuose, abu jie ir filtras sugeria visą šviesos spektrą, todėl ta sekcija tampa juoda. Tačiau abu alyvos lašus pastūmus į sekcijos kampus ji nusispalvina filtro apsprendžiama spalva. Kai visos trys sekcijos, su žalios, raudonos ir mėlynos spalvų filtrais viršuje, yra įjungiamos atspindžio modoje, sumoje gausis baltas vaizdo elementas.