Už dviejų milijonų šviesmečių astronomai aptiko pirmąją "tamsiąją galaktiką" - juodą vandenilio dujų ir egzotiškų dalelių debesį be jokių žvaigždžių. Joshua Simonas, Timothy Robinshaw ir Leo Blitzas iš Berklio universiteto Kalifornijoje stebėjo HVC 127-41-330 vadinamą vandenilio debesį Puerto Rike esančiu Arecibo teleskopu. Pasirodė, kad jis sukosi taip greitai, jog viduje nesant stipraus traukos šaltinio turėtų iškart subyrėti. Simonas ir jo kolegos tvirtina, kad bent 80 proc. debesies masės sudaro tamsioji materija - hipotetinė nematoma substancija, kurios sukurta gravitacija turėtų paaiškinti, kodėl kosmose yra stebima tiek daug nesuprantamai greitai judančių objektų.

   Jei jie yra teisūs, tai galėtų būti ir tamsiosios materijos teorijos problemų sprendimu. Mus supančioje galaktikų grupėje yra žinoma vos 35 nykštukinės galaktikos, nors galaktikų formavimosi modeliavimas, atliktas pasitelkiant tamsiąją materiją, sako, jog jų turėtų būti apie 500. Jei daugelis šių nykštukų yra tamsios, be žvaigždžių galaktikos, tai leistų paaiškinti, kodėl mes jų iki šiol nepastebėjome.

   HVC 127-41-330 ir panašūs į jį objektai yra tamsūs, nes jie yra per maži ir nesugebėjo pakankamai tankiai suspausti dujas, todėl žvaigždės taip ir nepradėjo formuotis.