Kanada gali tapti kita Saudo Arabija. Menko miško ir uodais knibždančių pelkių viduryje netoliese nuo Albertos valstijoje esančio Fort McMurray miesto daugybė technikos kasa duobę, kurioje nesunkiai galėtų sutilpti pusė Londono centro. Sunkvežimiai, kurių didžiausias sveria apie 600 tonų, veža asfaltą primenantį smėlio ir dervos mišinį. Iš kiekvienos šio purvino mišinio tonos, po ilgo plovimo, atskyrimo ir cheminio perdirbimo, yra gaunama apie pusė barelio naftos.

   Albertos dervingasis smėlis yra didžiausias pasaulyje vadinamosios sunkiosios naftos baseinas. Škotijos dydžio plote jos yra tiek, kas atitiktų 1,6 trilijono barelių naftos, o tai gerokai viršija 300 mlrd. barelių naftos, kurie, dabartiniu vertinimu išvis įmanoma išgauti pasaulyje naudojant šiandieninę technologiją. Iki šiol niekas sunkiosios naftos nelaikė rimtu energetiniu resursu, nes jos apdorojimas buvo laikomas perdaug brangiu. Dabar situacija keičiasi. Technologija tobulėja, o įprastinės naftos kaina kyla, todėl sunkioji nafta tampa vis patrauklesne ekonomiškai. Be to jos radimvietė - Kanada, irgi kur kas tinkamesnė už politiškai nestabilius Artimuosius Rytus.

   Bet sunkioji nafta vargiai išgelbės kai pasaulyje kils energijos krizė. Netgi ir patys didžiausi dervingojo smėlio panaudojimo entuziastai pripažįsta, kad iš jo neįmanoma pagaminti pakankamai daug naftos. Tačiau šie resurasi gali turėti nemažų ekonominių, politinių ir ekologinių pasekmių.

   Fort McMurray dabar yra pagaminama apie 1 mln. tonų barelių kasdien. Jeigu bus įgyvendinti visi plėtros planai, 2012 m. šis skaičius išaugs iki 3 milijonų. Tai didžiulis naftos kiekis, bet vis dar niekis, palyginus su maždaug 75 mln. barelių, kuriuos pasaulis gauna kasdien. Tolesnis gamybos didinimas bus gana sudėtingas. Tam prireiktų milžiniškų investicijų - mažiausiai po 30 tūkst. dolerių kiekvienam papildomam bareliui, išgaunamam kasdien. Be to, tokioje atkampioje vietoje bet kokie statybos darbai susidurs su dideliais sunkumais.

   Sunkiosios naftos atsargų yra ir kitur, ypač Venesueloje, kur nafta nesusimaišiusi su smėliu, o tik gerokai tirštesnė nei įprasta. Nors sudėtinga šios šalies politinė situacija temdo jos milžiniškas galimybes, Venesuela vis dar yra penkta pagal dydį naftos eksportuotoja pasaulyje, patenkinanti apie 15 proc. Jungtinių Valstijų poreikių.

   Išskiriant naftą iš dervingojo smėlio yra sunaudojama labai daug energijos. Dar jos reikia tada, kai ilgos sunkiosios naftos angliavandenių molekulės yra verčiamos lengvesnėmis ir paprasčiau panaudojamomis bei atskiriant naftą teršiančius sieros atomus. Visa tai sumažina bendrą energetinę išeigą ir padidina į atmosferą išmetamą anglies dvideginio kiekį.