Europa atsikvėpė po rekordiškos karščio bangos, bet ir dabar dar lieka daug priežasčių susirūpinimui. Pasaulinio atšilimo sukelti temperatūros pokyčiai abiejose Atlanto pusėse tikriausiai pakeis žemės ūkio sąlygas.

   Europos Komisija paskelbė nedaugelio pastebėtą biuletenį. Jame yra teigiama, kad ilgalaikiai sausros periodai sąlygoja drastiškus pokyčius žemės ūkyje, ypač Pietų Europoje. Tie pokyčiai beveik idealiai sutampa su tuo, kas buvo prognozuojama pasauliniam atšilimui.

   Paskutinės JAV paskelbtos prognozės taip pat liudija, kad klimato pokyčiai turės labai realių pasekmių šalies ateičiai. Rytinė ir vakarinė JAV pakrantės šiame šimtmetyje pasidarys daug drėgnesnės, o kai kuriose vidurinėse valstijose vandens ims taip trūkti, kad jose išvis bus nebeįmanoma žemės ūkio veikla.

   Europos ataskaitoje yra teigiama, kad užsitęsusi karščio banga labai sumažino javų derlių pietų Europoje. Pavyzdžiui Italijoje kukurūzų ir cukrinių runkelių derliai sumažėjo ketvirtadaliu, o Portugalijoje kviečių derlius nukrito trečdaliu.

   Tačiau derliai išaugo Šiaurės Europoje, kurios sausra nepaveikė. Airijoje šiltas oras padėjo padidinti cukrinių runkelių derlių ketvirtadaliu, o Danijoje ir Švedijoje 5 procentais. Suomijoje rapso derlingumas išaugo 12 procentų.

   Panašų derlingumo poslinkį pereitais metais prognozavo Jorgenas Olsenas iš Danijos Žemdirbystės instituto ir Marco Bindi iš Florencijos universiteto Italijoje. Jų analizė rodo, kad Šiaurės Europai darantis drėgnesniu regionu, žemdirbystės efektyvumas čia ženkliai išaugs. Tačiau Pietų Europoje temperatūros pokyčiai sukels vandens trūkumą ir derlingumo sumažėjimą, o kai kuriuose regionuose žemės ūkio veikla išvis sunyks.

   Mokslininkai perspėja, kad praėjusi karščio banga tėra pirmas perspėjimas apie artėjančius pokyčius. Besikeičiančio klimato sukeltos pasekmės bus labai rimtos ir joms reikia pradėti ruoštis jau dabar.