Anglų mikrobiologas sako, kad po 1944 m. įvykusio pasikėsinimo Adolfui Hitleriui pavyko išlikti gyvam tik dėka penicilino. Miltonas Wainwright'as iš Sheffieldo universiteto tvirtina, kas asmeninis fiurerio gydytojas Theo Morrell'is po bombos, padėtos portfelyje po Hitlerio stalu, sprogimo jį gydė penicilinu. Hitleris buvo sunkiai sužeistas ir pabėgo iš sprogimo vietos su degančiomis kelnėmis, labai kraujuojančia ranka ir daugybe medžio skeveldrų paliktų žaizdų.

Po 1944 m. liepos 20 d. pasikėsinimo Hitleris liko gyvas.

   Wainwright'as rado savo teiginio patvirtinimą neseniai į anglų kalbą išverstame Morrell'io dienoraštyje. Skaitant dienoraštį mokslininko dėmesį patraukė žodis "penicilinas". Po to jis nutarė išsiaiškinti, iš kur Morrell'is galėjo gauti šių vaistų.

   Tuo metu peniciliną turėjo tiktai sąjungininkai (nuoroda - Penicilinas). Vokiečių ir čekų mokslininkų bandymai jį pasigaminti baigėsi nesėkmingai, todėl penicilino buvo įmanoma gauti tiktai pas sąjungininkus. Kaip tai pavyko padaryti Morrell'iui?

   Iš Wainwright'o atlikto tyrimo paaiškėjo, kad anglų ir amerikiečių lakūnams buvo įduodama tam tikra penicilino dozė, todėl vokiečiai galėjo konfiskuoti šiuos vaistus iš karo belaisvių. Kiti labiau tikėtini šaltiniai buvo neutralios šalys, tokios kaip Ispanija, gaudavusios peniciliną humanitarinėse vaistų siuntose. Diplomatiniu paštu šie vaistai galėjo pasiekti Hitlerio ir kitų aukštų nacių pareigūnų gydytojus.

   "Mes niekuomet šimtu procentų nesužinosime, kas išgelbėjo Hitleriui gyvybę," sako Wainwright'as. Bet jis pastebi, kad artimas Hitlerio pakalikas "Prahos budeliu" vadinamas Reinhardas Heydrichas mirė nuo kraujo užkrėtimo, gauto po to, kai buvo pabandyta susprogdinti jo automobilį. "Jo sėdynių apmušalų plaukeliai pateko į žaizdas ir sukėlė sepsį", sako Waiwright'as. Morrell'is tai be abejo žinojo ir turėjo pasistengti, kad toks pat likimas neištiktų ir Hitlerio.