Aralo jūra nyksta netgi sparčiau nei tai buvo manoma. Nauji pietinės jūros dalies tyrimai sutrumpino prognozuojamą jos amžių dešimtmečiais.

   Nuo septintojo dešimtmečio jūra senka dėl nevykusio drėkinimo kanalų, imančių vandenį iš jūros ištekančių upių, tvarkymo. Jūra, kuri kadaise buvo Airijos dydžio, dabar sumažėjo keturis kartus ir suskilo į du didelius fragmentus: šiaurinę ir pietinę Aralo jūras. Dėl didelių kaštų gelbėti ruošiamasi tiktai Šiaurės Aralą, kuriame per pastarąjį dešimtmetį buvo pastatytos kelios apsauginės užtvankos.

Aralo jūros ribos

   Tuo tarpu pietinė Aralo dalis yra palikta likimo valiai ir jai senkant, aplinkoje plečiasi chaosas. Jūrai pasitraukus lieka didžiuliai druskožemio plotai, keičiasi klimatas, karštėja vasaros, šaltėja žiemos, o tai naikina visa kas dar buvo likę iš vietinės žvejybos pramonės. Be to kylančios dulkių audros padeda sklisti ligoms. Bandyta šiuos reiškinius stabdyti sodinant augalus, bet lauktų rezultatų nebuvo pasiekta.

   Piotras Zavialovas iš Maskvos Okeanologijos instituto ir jom grupė atliko pirmą po 1990 m. Pietų Aralo hidrografinį tyrimą. Senieji modeliai numatė, kad Aralo vandens lygis nuo 57 m virš jūros lygio 1965 m. blogiausiu atveju 2002 m. nukris iki 34 m, o jo vanduo bus 1,6 karto sūresnis už normalų jūros vandenį. Bet Zavialovo rezultatai rodo, vandens lygis nukrito 3,5 m daugiau nei prognozuota, o vanduo dabar turi 2,4 karto daugiau druskų nei vandenynuose.

   Zavialovas mano, kad artėja katastrofa. Giliausioje vakarinio ežero vietoje jo grupė nustatė, kad apatiniai 20 m storio vandens sluoksniai buvo daug sūresni už viršutinius. Sūresnis vanduo yra tankesnis, todėl nesimaišo su mažiau druskingu viršutiniu vandeniu. Dėl to vasarą įkaista tiktai viršutiniai 20 m vandens, kuris intensyviau garuoja. Savo ruožtu, viršutiniam sluoksniui plonėjant šis garavimas tik suintensyvės. Dėl tokio grįžtamojo ryšio seklesnė rytinė Pietų Aralo dalis išnyks jau po 15 metų.