Rankinis skeneris medicinos diagnostikaiDu nepriklausomi tyrimai liudija, kad navikus galima aptikti skenuojant pacientus nedideliu prietaisu, panašiu į oro uostuose naudojamus metalo detektorius. Tokio skenerio idėja Bolonijos universiteto fizikui Clarbruno Vedruccio gimė po to, kai sukūrė nemetalinėms minoms ir plastikiniams sprogmenims rasti skirtą detektorių. Jis pagalvojo, kad taip būtų galima ieškoti ir vėžinių audinių. Turine įsikūrusios avionikos kompanijos Galileo Avionica padedamas jis pasigamino skenerį ir pradėjo bandyti jį ligoninėse. Skeneris vadinamas Trimprobe - Tissue Resonance Interferometer (rezonansinis audinių interferometras) santrumpa - jis tėra vamzdžio su Pringles traškučiais dydžio. Viduje yra generatorius, sukuriantis mikrobangas, kurių dažnis kinta nuo 400 iki 1350 MHz. Mikrobangų galia tėra 100 milivatų, kur kas mažiau nei pikinė 2 W dydžio mobiliųjų telefonų galia. Naudojant skenerį jis yra paprasčiausiai vedžiojamas paciento kūno paviršiumi - ligoniui nereikia net nusirengti. Trimprobe spinduliuojamoms elektromagnetinėms bangoms patekus į biologinius audinius, tam tikruose dažniuose jos rezonuoja ir šis rezonansas iškraipo bendrą signalą. Šią sąveiką registruoja zonde esanti imtuvo antena. Verduccio sistema, skirtingai nei magnetinio rezonanso skeneriai, nesukuria vidaus organų vaizdų. Vietoje to kompiuteris rodo juostų seką, parodančią, kiek intensyvi yra įvairiuose dažniuose vykstanti interferencija. Vedruccio ir jo bendradarbiai aptiko, kad navikai sukuria stiprią interferenciją ties maždaug 400 MHz dažniu. Jie nežino, kodėl taip atsitinka, bet mano, kad gali skirtis sveikų ir vėžinių audinių dielektrinės skverbtys. San Carlo Bolomeo ligoninėje Milane atliktuose klinikiniuose tyrimuose skeneriu pavyko prognozuoti 93 proc. prostatos navikų. Kitoje ligoninėje atlikta studija parodė, kad skeneris detektuoja apie 66 proc. krūties vėžio atvejų. Dabar kituose Italijos centruose skeneriu bandoma aptikti plaučių, skrandžio ir kepenų vėžį. Galileo Avionica tikisi savo skenerį pradėti pardavinėti dar šiemet. Jo kaina turėtų būti apie 30 tūkst. dolerių. Tenka pastebėti, kad šių pirmųjų bandymų rezultatai dar nėra paskelbti nei viename recenzuojamame medicinos žurnale, todėl juos dar reikia vertinti labai atsargiai. |
|