Apeninų kalnuose Italijoje aptiktas krateris, atsiradęs IV ar V amžiuje. Meteorito smūgis galėjo ne tik palikti aiškų randą žemės paviršiuje, bet ir pakeisti istorijos tėkmę.

   Nuo romėnų laikų Apeninuose gyva legenda, pasakojanti apie IV a. įvykius. Tuomet prie Romos imperijos vartų telkėsi grėsmingi barbarai, o naujas krikščionių judėjimas grėsė imperijos vidaus stabilumui. Imperatorius Konstantinas danguje išvydo stebuklingą viziją, atvirto į krikščionių tikėjimą ir, kryžiaus ženklo vedama, jo armija sutriuškino įsibrovėlius. Bet ką jis tuomet pamatė?

   Jaunas švedų mokslininkas Jensas Ormo mano žinąs, ką matė Konstantinas. Su savo kolegomis jis aptiko Sirentės kalnuose smūgio paliktą kraterį, kuris yra didesnis už futbolo aikštę ir atsirado IV ar V amžiuje. Jie mano, kad kraterį galima susieti su minėtąja legenda. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai paliudytų, kad žodiniai šimtmečių senumo liudijimai stebėtinai tiksliai atkuria didelio meteorito smūgio detales.

   Ormo padarė savo atradimą tada, kai jis atsitiktinai išvydo Sirente-Velino regioniniame parke esančio ežero nuotrauką ir buvo iškart nustebintas jo apskritiminės formos. Jis nukeliavo prie ežero ir veikiai pamatė ten daug smūgio krateriams būdingų požymių.

   Neįprasto ežero skersmuo yra nuo 115 iki 140 m; jis neturi nei intakų, nei ištakų ir yra pripildomas lietaus vandens. Netoliese grupė aptiko lauką su dešimtimis mažesnių kraterių, kurių skersmuo buvo nuo 1,5 iki 20 m. Visa tai atitiktų 10 m skersmens meteorito, suskylančio judant per atmosferą ir paliekančio didįjį kraterį smūgio į žemės paviršių pasekmėmis. Mokslininkai taip pat nustatė, kad dirvos magnetinės savybės rodo joje esant geležinio asteroido liekanų.

   Kraterio pakraščiuose paimtų bandinių atsiradimas yra datuojamas 412 m., plius minus 40 metų. Tai sutampa su legendoje minimu laikotarpiu. Nors Konstantinas tapo krikščionimi kiek anksčiau, 312 m., tokia paklaida yra galima, nes ir mažiausias bandinių užteršimas šiuolaikine medžiaga labai pavėlins anglies izotopų būdu nustatomo įvykio datą.

   Pagal kraterio dydį Ormo vertina, kad meteorito smūgį buvo galima prilyginti su kilotonos dydžio sprogimu - kaip nedidelės atominės bombos. Iš tiesų, tai turėjo priminti branduolinį sprogimą: smūgis buvo palydimas smūginių bangų, žemės drebėjimų ir grybo formos debesies.