Kinų raštas prasidėjo nuo pavienių simbolių kelis tūkstantmečius iki tol, kol jie kartu ėmė sudaryti rašytinę kalbą. Kinų hieroglifus primenantys simboliai, įrašyti vėžlio kiautuose, buvo aptikti iš 6500 m. pr.Kr. likusiuose kapuose Henano provincijoje.

Seniausias kinų rašto simbolis, rastas Jianhu (kairėje) ir dabartinis, reiškiantis moterį

   Paprastai specialistai laiko, kad egzistuoja rašytinė kalba tada, kai ji pradeda atitikti tariamų žodžių sekas. Buvo manoma, kad pirmąją rašytinę kalbą apie 3000 m. pr.Kr. sukūrė pietų Mesopotamijoje gyvenę šumerai, o kinų raštas atsirado tūkstančiu metų vėliau. Jiahu vietovėje iš Henano provincijos rasti senoviniai simboliai yra pavieniai, todėl jų dar negalima laikyti raštu tradicine prasme. Tačiau tie simboliai buvo naudojami labai ilgą periodą, todėl galiausiai iš jų išsivystė visavertė rašto sistema.

   Kinų Heifejaus universiteto archeologai tuos kiautus aptiko kasinėdami 349 ankstyvojo akmens amžiaus, kuomet atsirado žemdirbystė, kapus. Kiautai rasti 24 kapuose, devyni kiautai buvo išmarginti lengvai atpažįstamais simboliais. Panašūs simboliai ir anksčiau buvo aprašyti kinų kalba skelbtuose straipsniuose, tačiau Vakarų mokslininkai į juos neatkreipė dėmesio.

   Pačiam seniausiam iš pripažintų kinų rašto pavyzdžių, sudarytam iš 5000 hieroglifų, yra apie 3700 metų. Tačiau Heifejaus mokslininkų grupės vadovas Xuegin Liu tvirtina, kad kai kurie iš hieroglifų yra žymiai senesni.

   Apie 50 hieroglifų buvo aptikta keramikoje, priskiriamoje Longšano periodui, užsitęsusiam nuo 3000 iki 2000 m. pr.Kr. Kiek mažiau sudėtingi hieroglifai rasti dar porą tūkstantmečių senesnėms kultūroms priskiriamuose archeologiniuose radiniuose. Naujasis atradimas nukelia pirmuosius rašto pėdsakus į dar senesnius laikus.