Artimiausiuoju metu gali išnykti 182 paukščių rūšys. Rimta grėsmė pakibo virš 180 žinduolių rūšių. Greta jų reiktų įrašyti ir 438 žmonių kalbas, rašoma naujausiame žurnalo "Nature" numeryje.

   Ekologai skelbia pavojaus signalus dėl vis didėjančio augalų ir gyvūnų rūšių, kurioms gresia išnykimas, skaičiaus. Tuo tarpu žymiai labiau nei "žalieji" turėtų rūpintis kalbotyrininkai - mano Norwitch universiteto Rytų Anglijoje evoliucinės biologijos tyrinėtojas Williamas Sutherlandas. Jis įrodinėja, kad kalbos dingsta iš žemėlapio kur kas greičiau nei gyvūnų rūšys. Dar daugiau, Sutherlando tyrimai rodo, kad kalbos paklūsta panašiems dėsniams kaip ir gyvūnų populiacijos.

   Lingvistai skaičiuoja, kad šiandien pasaulyje yra 6809 kalbos. Tačiau beveik 90 proc. jų turi mažiau nei 100 tūkst. vartotojų - 357 kalbomis kalba mažiau nei 50 žmonių, sako Sutherlandas. Šios kalbos išnyks greičiausiai.

   Kuri bus pirmoji? Gal kadaise Aliaskoje vartota eyak kalba? Šiandien ja kalba vienas asmuo, taigi tas žmogus - septyniasdešimtmetė Marie Smith-Jones - gali eyak pasišnekėti tik pati su savimi.

   O gal Idaho indėnų kalba? Pasaulyje ją bežino tik penki žmonės. Prieš du metus paskelbtoje tarptautinės organizacijos Worldwatch ataskaitoje kalbininkai buvo įvertinę, kad iki šio amžiaus pabaigos išnyks pusė dabar egzistuojančių kalbų. Tarp gresiančių išnykti Europos kalbų pirmauja airių, velsiečių, kornvaliečių, bretonų, provansalų, gaskonų, katalonų ir frizų kalbos. Karai, masinės žudynės ir asimiliacija jau ištrynė iš lingvistinio žemėlapio daug kalbų. Stebuklingi prisikėlimai iš numirusiųjų yra itin reti - mano Worldwatch ataskaitos autorius, amerikiečių lingvistas Payal Sampatas.

   Williamo Sutherlando tyrimai rodo, kad kalbų nykimas yra tik bendro biologinio nykimo, kurį mes sukeliame Žemėje, dalis. Pasirodo, kad ten, kur yra daugiau įvairių gyvūnų rūšių (teritorijose, skatinančiose vegetaciją, kuriose gausu tropinių miškų), gyvena ir daugiau žmonių kalbančių skirtingomis kalbomis. Sutherlandas taip pat parodo, kad per pastaruosius 500 metų išnyko 306 kalbos (4,5 proc. visų buvusių). Palyginimui, per tą patį laiką išnyko 125 paukščių (1,3%), ir 87 žinduolių (1,9 %) rūšys.

   Pasak jo, didžiausia kaltė dėl kalbų išnykimo tenka kolonizacijai. Kaip ir gamtoje, stipresnieji (todėl ir skaitlingesni) išstumia silpnesnius. Savo tezės patvirtinimui jis pateikia 176 kalbas, kurios buvo naudojamos Šiaurės Amerikoje 1600 m. Iki šiandien išnyko 52 iš jų. Iš 235 Australijos aborigenų vartotų kalbų dabar nebėra 31.

   Bet kolonizacija nėra vienintelė kalbų nykimo priežastis. Jas veikia ir ekologijos procesai. Kalbų grupėse su mažai naudotojų pasireiškia gamtoje žinomas Allee efektas. Jis sako, kad nykstančių rūšių gyvūnų skaičius mažėja dėl to, kad laikui bėgant jiems darosi vis sunkiau surasti partnerius dauginimuisi. Panašiai yra ir su kalbomis. Kalbos su mažiausiu naudotojų skaičiumi nyksta, nes niekas nebenori jų mokytis. Kam, pavyzdžiui, kalti Bolivijos indėnų leco kalbą, jei ja pasišnekėti galėsime vos su 20 žmonių?

   Tuo tarpu mokslininkai mano, kad kai kurių kalbų išnykimas labai nuskurdintų mūsų bendrą kultūrą. Pavyzdžiui, XIX a. pabaigoje išnykusioje ubykh kalboje buvo daugiau priebalsių, nei kurioje nors kitoje. Kuomet 1992 m. į Turkiją atvyko grupė lingvistų, norėjusių įrašyti ir taip apsaugoti nuo užmaršties ubykh kalbą, jie rado neseniai supiltą kapą su užrašu "Čia guli Tevfikas Esencs. Buvo paskutinis žmogus, kalbėjęs ubykh kalba." Šiandien pasaulyje yra 46 kalbos, kurias dar mena pavieniai asmenys. Tokių "kalbinių kapų" bus vis daugiau.

   Dažniausiai kaip antroji kalba yra vartojama anglų kalba. Yra vertinama kad pasaulyje ją moka 350 mln. žmonių. Daugiausiai pasaulyje žmonių žino kinų kalbą - 885 milijonų. Ramiai miegoti gali ir ispaniškai kalbantys - jų yra net 332 mln., arabai - 220 mln., o taip pat hindi, bengalų, portugalų, rusų, japonų, prancūzų ir vokiečių kalbas naudojantys žmonės.

   Kai kurios Ramiojo vandenyno salų kalbos yra tikros "gyvosios iškasenos". Jose kalbinės formos yra labai archaiškos ir beveik nepaveiktos civilizacijos. Mažame Vanuatu archipelage beveik nepakitusios išliko 110 kalbų.

   Daugiau kaip pusė esančių pasaulyje kalbų yra naudojama vos aštuoniose šalyse: Papua Naujojoje Gvinėjoje (832), Indonezijoje (731), Nigerijoje (515), Indijoje (400), Meksikoje (300), Kamerūne (300), Australijoje (300) ir Brazilijoje (234).

   Kalbiniai prisikėlimai iš numirusiųjų: paskutinis keltas, kalbėjęs Kornvalio kalba, mirė 1777 m. Po šimto metų kalba grįžo, o šiandien ją vartoja beveik du tūkstančiai žmonių. Panaši yra hebrajų kalbos istorija. Dar prieš šimtmetį ji buvo vien rašto kalba, naudojama tik liturgijoje. Atsiradus Izraelio valstybei 1948 m. ji tapo valstybine kalba ir šiandien hebrajiškai kalba 5 mln. žydų.