2001 m. balandžio 14 d., šeštadienį Kalifornijos Mirties slėnyje buvo daug turistų. Ilgiau užsibūti šioje atšiaurioje vietoje nenori niekas, bet pavasario savaitgaliais iškylos į ją yra gana populiarios. Oras buvo puikus, dangus be debesėlio - viskas, kaip buvo numatyta iš anksto. Išskyrus vieną dalyką - keistą geltonai rusvą miglą. Atvykėliai nebuvo labai patenkinti, nes vietoj lauktojo kalnų, esančių už 50 km, vaizdo, jie tegalėjo matyti vos per 10 km. Tolesnį vaizdą užstojo ore kabančios dulkės. Iki tol niekas tokio reiškinio nebuvo stebėjęs.

   Po to vakaro žinių laidose jie galėjo sužinoti, kad dulkių debesis atkeliavo nuo Ramiojo vandenyno, uždengė didelę JAV vakarinės pakrantės dalį ir lėtai juda į rytus. Iš kur jis atsirado? Kreiptasi į mokslininkus, o jie atsakė iškart, nes jau visą savaitę žinojo, kad kažkas kybo ore. Tas "kažkas" buvo Gobio ir Takla Makano dykumų smėlis. Pirmoji yra Kinijos ir Mongolijos pasienyje, o antroji - Vakarų Kinijoje, tarp Kunluno ir Tianšanio kalnų masyvų.

Vakarų vėjas

   Taip jau atsitiko, kad būtent 2001 m. kelių šalių mokslininkai nutarė kartu ištirti, kaip juda Rytų Azijoje atsiradę teršalai. Jų kelias buvo sekamas du mėnesius nuo žemės, vandens o taip pat iš oro ir kosmoso. Neatsitiktinai stebėjimams pasirinktas pavasaris. Tuo metu Kinijoje vyrauja stiprūs vakarų vėjai, kurie nupučia į Ramųjį vandenyną daug oro teršalų. Kas yra tame ore? Mokslininkai ištyrė tūkstančius oro bandinių ir tyrimus aprašė dešimtyse darbų. Daug tų darbų yra skirti būtent tam dulkių debesiui, kuris 5 balandžio pakilo virš Azijos dykumų, o po dešimties dienų sugadino turistų, lankiusių Mirties slėnį, nuotaiką.

   Taigi mes žinome, kad su dykumų smėliu keliauja kitos mikroskopiškos dalelės, vadinamos bendru aerozolių vardu. Ko ten tik nėra? Ir suodžiai, ir sieros ar azoto junginiai, ir įvairios organinės medžiagos. visas šis rinkinys atsiranda deginant anglį, naftą ir malkas, o, pasiekus didesnį tankį, ne tik pablogina oro kokybę, bet ir pradeda įtakoti visos planetos klimatą.

   Dykumų dulkės šioje kompanijoje yra itin svarbios, nes tada, kai jos keliauja pro eilinį Kinijos miestą ar pramonės centrą, it kempinė sugeria visus teršalus. Toks nešvarus debesis gali būti tūkstančio kilometrų ilgio, o jo aukštis ir plotis gali siekti kelis kilometrus. Naujausieji stebėjimai rodo, kad jį sudaro ne vienas, o keli tarpusavyje besimaišantys sluoksniai. Kiekvienas tų sluoksnių gali patraukti kita kryptimi. Dažniausia debesys juda į pietus, link Honkongo.

   Geriau įsivaizduoti tai, su kokio globalaus masto reiškiniu susidūrėme, galima iš žurnale "Geophysical Research Letters" gegužę paskelbto straipsnio. Grupė mokslininkų, vadovaujamų Francis Grousset iš Bordo universiteto (Prancūzija) paskelbė, kad aptiko dulkes iš Takla Makano dykumos Pirėnuose ir Prancūzijos Alpėse. Anksčiau jos jau buvo aptiktos net Aliaskoje, ber Europoje - niekuomet. Kad čia patektų joms reikėjo nukeliauti beveik 20 tūkst. km, o ta kelionė turėjo užtrukti ne mažiau kaip dvi savaites.

Suodžiai šildo, siera šaldo

   Tik neseniai mokslininkai atkreipė didesnį dėmesį į šiuos aerozolius, plintančius po visą pasaulį. Tamsios suodžių dalelės sugeria saulės šviesą ir taip šildo klimatą. Kadangi ore jų yra kelis kartus daugiau, nei iki šiol buvo manyta, tai reiškia, kad ir jų indėlis į planetos klimato šilimą yra gerokai didesnis. Kita vertus, šviesių spalvų aerozoliai, pavyzdžiui, turintys sieros atspindi saulės šviesą ir prisideda prie atmosferos šalimo.

   Kol kas tamsios ir šviesios dalelės atsveria vienas kitas, todėl bendras jų poveikis yra artimas nuliui. Bet tą balansą galime nesunkiai sugriauti ribodami sieros junginių išmetimus ir didindami suodžių tankį atmosferoje. Būtent taip mes dabar ir elgiamės. Kovodami su vienais teršalais užmirštame kitus ir rizikuojame klimato atšilimu.

Skraidančios dykumos

   Kol mokslininkai svarsto, kaip kylančios į dangų dykumų dulkės paveiks planetos klimatą, Kinijos gyventojai jau dabar stipriai junta jų įtaką. Jos gresia žemės ūkiui, pramonei ir milijonų žmonių sveikatai. Smėlio audros reguliariai aplanko Pekiną; jos pasiekia net Japoniją, kur yra vadinamos kosa. Dažniausiai jos būna pavasarį, bet pastaruoju metu ir kitais ,metų laikais. Kinai baiminasi, kad smėlio ir dulkių debesys gali sugadinti 2008 m. vyksiančias olimpines žaidynes. Šaliai tai būtų tikra katastrofa. Liko penki metai tam, kad kaip nors sumažinti tą grėsmę.

   Iš kur kilo ši smėlio invazija. Jos priežastis yra greitai degraduojantys Šiaurės vakarų Kinijos dirbamos žemės plotai.pernelyg intensyvi žemdirbystė išnaikino natūralią augmeniją, o atsidengusią dirvą greitai pusto vėjas. Vertinama, kad tokia eolinė erozija kasmet paveikia 2 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą.

   Į rytus paskui vėją ir dulkes keliauja ir žmonės, iš dykumos u-kariautų kaimelių persikeliantys į didžiuosius miestus. Vakarinės šalies provincijos tuštėja. O juk intensyvi žemdirbystė čia buvo pradėta būtent tam, kad iš jos galėtų išsilaikyti daugiau žmonių.

Ar žalieji laimės?

   Kaip sulaikyti dulkes? Kinija, norėdama rasti atsakymą į šį klausimą, jau išleido milijonus dolerių. Taip pat buvo pradėta vykdyti daug tarptautinių mokslinių programų. Nustatyta, kad dulkės ir aerozoliai yra viena svarbiausių Kinijos vaikų mirtingumo priežasčių. Nenuostabu, kad dėl to susirūpino JAV ir Japonija. Šios šalys pasiryžusios skirti milijonus, kad tik Kinija vėl sužaliuotų.