Teroristai ir kriminalinės grupuotės gali išsiduoti per rašomus elektroninius laiškus netgi ir tuomet, kai visas susirašinėjimas yra užkoduotas ar yra paprasčiausiai šnekamasi apie orą. Nauja technologija, sekanti, kas kam siunčia elektroninius laiškus, leidžia operatyviai nustatyti internetines "bendruomenes" ir jų lyderius.

   "Jeigu CŽV ar kita žvalgybos agentūra turi daug perimtų elektroninių laiškų, siųstų asmenų, įtariamų priklausant nusikalstamoms grupuotėms, jos gali šią technologiją panaudoti nustatydamos, kas yra tos grupuotės vadai," sako Joshua Tyleris iš Hewlett Packard laboratorijų Palo Alto mieste, Kalifornijoje. Galų gale, šitaip būtų galima bent nustatyti tolesnių tyrimų prioritetus, sako jis.

   Tyleris ir jo kolegos Dennis Wilkinsonas bei Bernardo Hubermanas tyrinėja elektroninių ryšių dėsningumus ir įvairias sąsajas tarp tinklais besinaudojančių žmonių. Šis trejetas nusprendė patikrinti ar, paprasčiausiai išanalizavus Hewlett Packard laboratorijos tinklo administratoriaus sujungimų sąrašą, kuriame yra apie 200 000 vidaus elektroninių laiškų, kuriuos per porą mėnesių siuntė 485 kompanijos darbuotojai, nebūtų galima nustatyti tam tikrų vidinių bendruomenių.

   Jie sujungė linijomis žmones, apsikeitusius bent po 30 elektroninių laiškų, ir gavo brėžinį, kuriame buvo pavaizduoti 1110 ryšių tarp 367 žmonių. Vien iš tokio didelio ir sudėtingo brėžinio pasakyti, kokie žmonės priklauso kokioms grupėms, dar nebuvo įmanoma.

   Taigi mokslininkai dar pasitelkė kompiuterio algoritmą, ieškantį kritinių jungčių tarp atskirų grupių, kurias jie pavadino aukšto "tarpinumo"(betweeness) jungtimis. Algoritmas vieną po kitos atkerta tokias jungtis ir palaipsniui izoliuoja žmones skirtingose grupėse, kuriose elektroniniai laiškai daugiausiai siuntinėjami vieni kitiems. Įsitikinimui, ar vaizdą negali iškreipti tvarka, kuria atkertamos jungtys, mokslininkai pakartojo visa tai 50 kartų, kaskart pradėdami nuo vis kitos jungties. Daugelis asmenų po kiekvieno tokio bandymo išnirdavo toje pačioje grupėje; iš grupės jie būdavo pašalinami tiktai tuomet, jeigu nepapuldavo į ją bent keturis kartus.

   Būdas atskleidė, kad laboratorijoje egzistuoja 66 grupės. Palyginus grupių narius su kompanijos darbuotojų sąrašais pasirodė, kad 49 grupės atitinka žmones, dirbančius tuose pat padaliniuose. Daugeliu likusių atvejų žmonės bendradarbiavo vykdydami kokį nors bendrą projektą.

   Antrame tyrime mokslininkai pabandė tokį pat elektroninių laiškų tinklą nubraižyti naudodamiesi standartiniu algoritmu, kuris bando jį padaryti kuo mažiau persipynusiu. Paaiškėjo, kad vadybininkai, įskaitant ir direktorių, buvo linkę atsirasti tinklo viduryje. "Šis būdas leidžia nustatyti žmones, kurių kontaktai organizacijoje yra patys įvairiausi - o jie paprastai ir būna organizacijos lyderiai," sako Tyleris.

   Nusikaltimus tiriantys detektyvai galėtų pasižiūrėti į pasaulinius elektroninių laiškų srautus ar žinomi nusikalstamo pasaulio atstovai nepriklauso platesnei bendruomenei. Ši technologija tiks ir apdorojant informaciją apie telefono skambučius.