Pasaulio laboratorijoms kaip blynus kepant įvairiausias nanodaleles, šių mažyčių objektų potencialios galimybės yra reklamuojamos garsiau nei tai buvo daroma kada nors iki šiol. Bet fanfarų garsai negali užgožti vis stiprėjančių nanotechnologijos kritikų balsų. Jie baiminasi, kad anglies fulerenai, anglies nanovamzdeliai ir kitos dalelės gali sukelti nemažų pasekmių žmonių sveikatai ir jų gyvenamajai aplinkai. Ar neseniai paskelbti rezultatai, rodantys kad nanovamzdeliai gali pažeisti sveikus plaučių audinius, išties yra pagrįsti?

   Į galimus nanotechnologijos pavojus dėmesys buvo atkreiptas jau labai senai, dar tada, kai net nebuvo įmanoma sukurti molekulių dydžio objektus. Blogiausias nuojautas sukėlė 1986 m. paskelbta nanotechnologijos aiškiaregio Eric Drexler knyga "Kūrimo varikliai". Jis numatė laiką, kuomet žiupsnelis sugebančių save atgaminti nanometrų dydžio robotų, atitinkamai užprogramuotų ir įmestų į statinę su būtinomis žaliavomis, galės ten patys daugintis. Oponentai baiminosi, kad, kada nors sukūrus tokius besidauginančius nanometrinius prietaisus, jie galėtų tapti nevaldomi ir sukeltų nenuspėjamas pasekmes.

   Visa tai tebuvo mokslinė fantastika. Bet dabar atsirado rimtesnių priežasčių susirūpinimui. Iki šiol nėra gerai suprasta, kaip nanometrinės dalelės sąveikauja su kitomis medžiagomis, juolab su kūno audiniais. Praėjusiais metais JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) sukvietė mokslininkus į Hiustone esantį Biologinės ir ekologinės nanotechnologijos centrą (CBEN) pasidalinti savo nuomonėmis. Ši konferencija susilaukė įstatymų leidėjų dėmesio bei paskatino Vinipege įsikūrusią aplinkosauginę grupę ETC išplatinti kvietimą uždrausti bet kokią nanovamzdelių gamybą tol, kol nebus ištirti jų keliami sveikatai ir aplinkai pavojai.

   Kodėl mokslininkai pradėjo nerimauti kaip tik dabar? Juk mes jau dešimtmečiais naudojame nanometrines anglies daleles, iš kurių yra sudarytas anglies juodis - automobilių padangų užpildas. "Nemanau, kad tai yra kažkoks visai naujas, keistas dalykas," sako Christine Peterson, nanotechnologijas propaguojančio instituto iš Palo Alto miesto Kalifornijoje direktorė. "Tai tik anglis. Su tuo mes jau buvome susidūrę ir anksčiau. Iš esmės, mes juk kalbame apie suodžius."

   Bet gali būti, kad viskas nėra taip paprasta. Daug medžiagų, kurios yra visai saugios, kol yra gniužulo formos, tapusios nanodalelėmis pasidaro kur kas labiau pavojingos, sako CBEN direktorė Vicki Colvin. Pavyzdžiui, kvarco gabalai yra visiškai nepavojingi, bet kalnakasiai, akmens pjaustytojai ar statybininkai, naudojantys smėlio srovę, kurie susiduria su kvarco dulkėmis, rizikuoja susirgti silikoze - potencialiai mirtinais švelnaus plaučių audinio pažeidimais, sukeltais įkvėptų dulkių.

   Smulkios dalelės gali sukelti ir kitų problemų sveikatai. Nors kelių ir sąnarių protezai yra pagaminti iš kūno gerai toleruojamų medžiagų, protezams dylant nuo jų pasklinda smulkios dalelės, sukeliančios uždegimą ir, pačiu blogiausiuoju atveju, protezo atsipalaidavimą ir būtinumą jį keisti.

   Kovo mėnesį New Orleane vykusioje Amerikos chemikų draugijos konferencijoje paskelbti rezultatai liudija, kad yra ir daugiau priežasčių, dėl kurių vertėtų pasisaugoti pagamintų nanodalelių. "Ši konferencija yra tam tikra takoskyra," sako vienas iš CBEN vadovų Kevinas Ausmanas. "Ji parodė, kad visuomenė pradėjo žiūrėti į šiuos reikalus kur kas rimčiau nei iki šiol."

   Grupė NASA priklausančių mokslininkų, tiriančių nanovamzdelių nuodingumą, pranešė apie tyrimo, kuriuo buvo siekiama nustatyti ar nanovamzdeliai gali pažeisti plaučių audinius, rezultatus. Jie pasigamino nanovamzdelių suspensiją ir užlašino kelis jos lašus su keliomis dešimtosiomis miligramo dalimis anglies nanovamzdelių tiesiog ant pelės plaučių. Šitaip mokslininkai galėjo labai tiksliai nustatyti į gyvūno plaučius įsiskverbusių nanovamzdelių kiekį. Pateptosios vietos po to buvo tikrinamos - pradžioje po savaitės, vėliau - po 90 dienų. Pastebėta, kad laikui bėgant nanovamzdeliai susikaupdavo į gumulus, kurie visada buvo apsupti makrofagų - imuninių ląstelių, besistengiančių medžiagas pašalinti iš kūno. Po tokio atsako į svetimkūnį lieka randai, pažeidžiantys plaučių audinius. Mokslininkai pakartojo šiuos bandymus su kiek kitaip pagamintais nanovamzdeliais. Kaskart buvo stebima kiek skirtinga reakcija. Tyrimams vadovavęs toksikologas Robertas Hunteris sako, kad išvada yra aiški: "Žmonės turi būti atsargūs. Nanovamzdeliai gali būti labai nuodingi. Jos yra labai įvairios, o apie galimą poveikį težinome labai nedaug."

   Kol kas vieninteliai žmonės, rizikuojantys įkvėpti nanovamzdelių, yra tie, kurie juos gamina ar tiria. Bet, kadangi nemažai laboratorijų dabar bando panaudoti juos kaip vaistus organizme paskirstančius agentus, tokių taikymų saugos tyrimams yra skiriamas didžiausias dėmesys.

   Greta susirūpinimo tiesiogine nanodalelių įtaka sveikatai, domimasi ir tuo, kaip jos elgiasi aplinkoje. Norima, pavyzdžiui, išsiaiškinti, kiek toli gali nusklisti nanovamzdeliai, patekę į gruntinius vandenis. Baiminamasi, kad jie gali padėti sklisti teršalams, kurie paprastai plinta ne itin toli. Anglies nanovamzdelių paviršiaus plotas yra toks didelis, kad prie jų prikimba daug kitų molekulių. Jeigu kiekvienas nanovamzdelis prisikabins po kelias teršalo molekules, tai gali ženkliai pabloginti taršos situaciją. Ir priešingai, pririšti prie nanovamzdelio teršalai gali būti neutralizuoti, o jų keliama žala sumažinama. Kaip bus iš tikrųjų, niekas iki šiol nežino.

   EPA į galimą taršą nanodalelėmis žiūri labai rimtai. Jie sako, kad jau dabar būtina peržiūrėti vandens ir oro valymo būdų efektyvumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip yra pašalinamos nanodalelės. Tiesa, labai nedaugelis pasisako už visišką nanotechnologijos uždraudimą, tačiau yra aišku, kad, mokslininkams judant į priekį labai sparčiai, jos keliamiems pavojams yra skiriama per mažai dėmesio. Kiekviena nauja technologija anksčiau ar vėliau sukelia ir naujas problemas.