Vergų prekyba, Bantu genčių kraustymasis, žemdirbių genčių atkeliavimas į Europą ar indėnų pasirodymas Amerikoje - visi šie įvykiai atsispindėjo mūsų virškinimo trakte gyvenančių bakterijų genetiniame kode.

   Žmonijos istoriją galima tyrinėti įvairiais būdais: analizuojant senus dokumentus, tiriant daiktus, rūbus ir papuošalus, sekant architektūros evoliuciją, lyginant žmonių kaulus, kraujo grupes ir kalbą. Beveik niekas nesitikėjo, kad mūsų protėvių kraustymąsi galima atkurti ir tiriant vienos bakterijos genus. Berlyne įsikūrusio Infekcijų biologijos instituto mokslininkai, vadovaujami Daniel Falush, parodė, kad tai yra ne tik įmanomas, bet ir labai efektyvus tyrimo metodas. Žurnale "Science" jie aprašo savuosius bakterijos Helicobakter pylori tyrinėjimus.

   Šis parazitinis mikroorganizmas gyvena žmogaus skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje ir, kaip yra spėjama, gali sukelti opas. Jis yra labai paplitęs. Pasaulyje beveik nėra bendruomenės, kuri nebūtų šiuo mikroorganizmu užsikrėtusi. Be to, žmonės perduoda tas bakterijas vos ne taip pat kaip genus, iš kartos į kartą - paprastai savo vaikus jomis užkrečia motina. Todėl dažnai viena kokia nors Helicobakter pylori rūšis yra tampriai susijusi su apibrėžta etnine grupe ar tauta. Pastarajai migruojant, mikrobai keliauja kartu su ja.

   Aišku, naujoje vietoje atvykėliai gali apsikrėsti kito porūšio bakterijomis. Tuomet skrandžiuose susitinka mikroskopiški giminaičiai, atvykę iš skirtingų pasaulio dalių, ir noriai apsikeičia genetine informacija. Tokio tarptautinio mikrobų bendradarbiavimo pėdsakai išlieka jų genetiniame kode, todėl mokslininkai gali atsekti senųjų bakterijų kelionių maršrutus.

   Būtent tai ir padarė Falush su kolegomis. Iš žmonių, priklausančių 27 etninėms grupėms, skrandžių jie paėmė 370 Helicobakter pylori porūšių. Išanalizavo jų DNR ir palygino tarpusavyje. Pasirodė, kad visas šios rūšies bakterijas galima sudalinti į 7 grupes. Be to buvo matyti, kad iki joms pajudant keliauti po pasaulį, egzistavo tik penkios tokios grupės, gyvenusios įvairiose planetos vietose. Vėlesnes jų ir jų šeimininkų keliones Falush pavyko tiksliai atkurti.

   Afrikos skrandžiai. Mažiausiai tipiška Helicobakter pylori rūšis gyvena pietinės Afrikos žmonių skrandžiuose. Ją galime sutikti tiktai toje planetos vietoje. Ji yra susijusi su genčių grupe, vadinama khoisan, kuriai priklauso bušmenai ir hotentotai. Manoma, kad jie yra senieji šios teritorijos gyventojai. Pietų Afrikoje taip pat galima aptikti ir kitą bakterijų rūšį, kuri yra artimesnė bakterijoms, paplitusioms vakarinėje kontinento dalyje. Tikimiausia, kad ji atkeliavo į pietus kartu su bantu gentimis, kuomet jos kraustėsi prieš 5-1,3 tūkst. metų. Trečia bakterijų grupė yra įsikūrusi Vakarų Afrikos gyventojų virškinimo traktuose. Ją taip pat galima rasti ir Naujajame Pasaulyje, ypač Tenesio ir Luizianos valstijose. Nesunku atspėti, kad atkeliavo ten kartu su vežamais vergais.

   Rytų Azijos skrandžiai. Bakterijų, kurios įsikūrė Rytų Azijos gyventojų skrandžiuose, istorija išeina iš šio kontinento ribų. Viena tų mikroorganizmų grupė sugebėjo nukeliauti net iki Naujosios Zelandijos ir Polinezijos salelių. Maorių skrandžiuose gyvenančios Helicobakter pylori , lyginant su giminaitėmis iš kitų pasaulio dalių, yra neįprastai vienalytės. Tai yra pėdsakas to, kaip sunku buvo apgyvendinti Naująją Zelandiją. Kelionės metu daug žmonių žuvo, o su jais žuvo ir bakterijos. Vėliau likusios bakterijos nesugebėjo atkurti genetinės įvairovės. Bet Rytų Azijos mikrobai nukeliavo ne tik į pietus. Juos galima aptikti abiejų Amerikų senųjų gyventojų - indėnų ir eskimų - skrandžiuose. Tai 12 tūkst. metų senumo istorijos, kai azijatai persikėlė iš Kamčiatkos į Aliaską, pėdsakas.

   Europos skrandžiai. Įdomiausia skaityti istorijas, kurios liečia mus pačius. Bet čia mokslininkai susiduria su tam tikrais sunkumais. Europos bakterijos yra labai įvairios. Be to jos gyvena ne tik europiečių, bet ir turkų, izraeliečių, indų ir sudaniečių skrandžiuose. Mokslininkams pavyko iššifruoti tris didžiausias migracijas. Pirmoji vyko prieš maždaug 8,5 tūkst. m., kai iš Artimųjų Rytų į Europą atsikėlė žemdirbiai. Antra migracijos banga, kurios pėdsakai išliko Helicobakter pylori genuose, sutampa su ugrofinų genčių (dabartiniai suomiai, estai, vengrai ir lapiai) atkeliavimu nuo Uralo. Įdomu, kad panašios bakterijos iki šiol gyvena ir Indijos ir Kinijos pasienyje esančio Ladacho krašto gyventojų skrandžiuose. Paskutinė bakterijų migracija sutampa ne su žmonių migracija į Europą, bet su europiečių paplitimu kituose žemynuose. Tai Amerikos, Šiaurės Afrikos ir Australijos kolonizacija, prasidėjusi prieš maždaug 500 metų.