Prezidentas Bushas kalba apie moralines vertybes, dėl kurių įtvirtinimo reikia kariauti, o irakiečiai yra įsitikinę, kad JAV vykdė prieš juos karinius nusikaltimus. Amerikietis Terry Allen, kuris lankėsi Irake prieš pat prasidedant ten karo veiksmams su medicinos ekspertų grupe, pasakoja savo įspūdžius žurnale "New Scientist".

   "Ar nekenčiu Sadamo, ar ne, o aš nesakau, kad nekenčiu," tyliai sakė man vienas vyras Irake, "aš nekenčiu Amerikos - vyriausybės, ne žmonių - dėl to, ką ji padarė ir ruošiasi padaryti mūsų vaikams."

   Šis balsas nėra vienišas. Daugelis Irako žmonių, su kuriais man teko kalbėti, yra įsitikinę, kad per 1991 m. Persų įlankos karą JAV vykdė karo nusikaltimus, nes naudojo prieš civilius cheminį, biologinį ir branduolinį ginklą. Jie tiki, kad nuskurdintojo urano (NU) ginkluotė buvo naudojama specialiai, taip siekiant sukelti vėžį ir įgimtus defektus ateities kartų irakiečiams.

   Propaganda? Gal būt. Bet kai tuo tiki tiek daug žmonių, gyvenančių šalyje, kurią JAV tikisi išlaisvinti iš "priespaudos", to negalima lengvai atmesti. Irake ir daugelyje pasaulio vietų yra juntamas aiškus plyšys tarp to, kaip savo karinę kompaniją mato JAV ir kaip ją mato kiti.

   1991 m. amerikiečių artileristai iššovė milijoną sviedinių su NU siekdami sunaikinti Irako tankus ir šarvuočius. NU ginkluotė yra kur kas efektyvesnė už tradicinę amuniciją, nes ji geriau prasiskverbia per metalo šarvą: NU sviedinių tankis yra didesnis, smūgio metu jie išskiria didesnį karštį ir, tiesiogine ta žodžio prasme, išsidegina sau kelią. Dėl to karščio radioaktyvus DU suskyla ir virsta smulkiomis dalelėmis, užteršiančiomis dirvą, vandenį, orą ir žmones.

   Pentagonas neneigia, kad NU naudojimas yra susijęs su tam tikra rizika. Vašingtonas griežtai reguliuoja tokių ginklų kūrimą ir naudojimą, o jų likučiai privalo būti vežami į radioaktyvių atliekų saugojimo vietas. Tačiau Irake NU iki šiol yra nešiojamas dykumos vėjo, jo dalelės prilimpa prie senų tankų korpusų; jos užteršia aplinką.

   Pentagonas tvirtina, kad poveikis sveikatai yra nežymus ir tėra nereikšmingas naudingos technologijos šalutinis efektas. Kaip ten bebūtų, irakiečiai tvirtai tiki, kad NU skirtas tam, kad sukeltų ilgalaikes pasekmes sveikatai. Ir nesvarbu, kad to dabar negalima įrodyti, - svarbu pats problemos suvokimas.

   Visi irakiečiai, su kuriais man teko kalbėtis Bagdade ar Basroje: vyriausybės tarnautojai, užsienyje mokslus baigę gydytojai ar nuskurdusios motinos - visi jie tiki, kad NU sukelia vėžio epidemiją ir gimimo defektus. Pasak Jawad Khudim al-Ali, Basros ligoninės onkologijos skyriaus vedėjo, vėžinių susirgimų dabar yra 11 kartų daugiau nei prieš praeitą karą. Ligoninės gydytojai atvežė pagyvenusią moterį, kuri, jų liudijimu, miršta nuo NU sukelto vėžio. Jos padėtis, žinoma, yra tragiška, nors viso to priežastis ir nėra tokia akivaizdi.

   Po kelių dienų Bagdade aš valandas klaidžiojau lūšnų kvartale, kuriame prisiglaudę daug persikėlusių iš provincijos žmonių. Nedidelėje parduotuvėje, jordaniečio vertėjo padedamas šnekučiavausi su jos savininke apie kasdieninio gyvenimo vargus ir pasiruošimus artėjančiam karui. Jos mažame namelyje gyveno 35 žmonės. Greitai prie pokalbio prisijungė kiti šeimynykščiai, o prie atviro lango ėmė rinktis kaimynai.

   Atėjo moteris, laikanti rankose kūdikį. Ji atsargiai praskleidė jį dengusius rūbelius ir parodė man kumščio dydžio raudoną auglį nugaroje. "Tai padarė NU," sakė ji. "Gydytojai man pasakė, kad pašalinus auglį, kūdikis tikriausiai mirs. Pasakyk tai, prašau, Bushui ir paklausk, kodėl jo tėvas taip padarė mano vaikui. " Kiti pasakojo apie apsigimimus, sukeltus NU ar apie vaiką, sergantį leukemija, bet negalintį gauti vaistų "dėl embargo". "Aš bijau pastoti," sakė viena moteris kitiems linksint. Visi buvo įsitikinę, kad NU buvo paskleistas specialiai siekiant sukelti ilgalaikes kenksmingas sveikatai pasekmes.

   Jie "žinojo" tai taip pat tikrai, kaip 1991 m. amerikiečiai "žinojo", kad Irako kareiviai išmėtė Kuveito naujagimius iš inkubatorių ir paliko mirti ant ligoninės grindų. Šita istorija su inkubatoriumi, kuri sėkmingai sukūrė demonišką Irako kariškių įvaizdį ir suteikė Kuveito išlaisvinimo operacijai papildomą motyvą, atsirado tuomet, kai Kuveito ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų duktė verkdama papasakojo JAV Kongresui apie mirštančius kūdikius. Tik vėliau paaiškėjo, kad prieš tai ji buvo atitinkamai paruošta viešųjų ryšių kompanijos Hill&Knowlton specialistų. Ir tada, ir dabar irakiečiai ir amerikiečiai pila ant savo priešų nuodingą faktų, pusinės tiesos ir visiškų nesąmonių srautą. To srauto paruošimas gali skirtis subtilumu, bet rezultatai visada bus tokie pat nuodingi.

   Šiame kare Pentagonas vėl panaudos NU ginkluotę, todėl JAV vėl kils ginčai dėl to, kiek ta ginkluotė pavojinga Amerikos kariškiams ir civiliams Irako gyventojams. Bet Irake dėl to nebus jokių abejonių. Ir, jei JAV pavyks užimti šią šalį, jai teks galvoti, kaip tvarkytis su kitu "pašaliniu efektu" - visuotine nuomone, kad "išvaduotojai" kalti karo nusikaltimais, nes prieš civilius panaudojo biologinį, cheminį ir branduolinį ginklą. Kai atmosfera yra tokia nepalanki, pokariniame Irake amerikiečių laukia nelengvos užduotys.

   [žr taip pat Nuskurdintasis uranas]